Open

2024-02-04

Projektas: Teminė vaišių instaliacija OPEN

Autorius: Maisto dizaino studija LESS TABLE

Užsakovas: Open House Vilnius / Architektūros fondas

Sukūrimo metai: 2017

Trumpai

Koks tai produktas, paslauga?

Teminė vaišių instaliacija OPEN, įgyvendinta 2017 m. vykusio atvirojo architektūros savaitgalio „Open house Vilnius“ atidarymo renginyje. Tų metų renginio tema – miesto procesai – instaliacijoje tapo maisto „procesu“. Atitinkamai buvo suprojektuotas kompleksinis miesto ir maisto paralelės performansas bei potyris, kurio dalimi buvo ir svečiai.

Kokiems žmonėms jis skirtas?

Teminė vaišių instaliacija buvo numatyta ir projektuojama kviestiniams „Open house Vilnius“ svečiams, tarp kurių – renginio rėmėjai, partneriai, draugai, architektai, įvairūs kultūros bei miesto atstovai, taip pat savaitgalio renginių, ekskursijų savanoriai. Iš viso – apie 200 gana įvairių žmonių.

Iššūkis

Kokia problema buvo sprendžiama?

Ne tiek sprendėme konkrečią problemą, kiek kūrėme pridėtinę renginio vertę pasiremiant labai plačia, bendrine tema – miesto procesai. Mūsų instaliacija buvo svarbi renginio programos dalis, suvokiama kaip iškilminga iniciatyvos, kuriai buvo ruoštasi visus metus, pradžia, ir kartu išankstinė, motyvuojanti padėka visiems prisidėjusiems. Iš esmės tai buvo formalaus tipo gestas, kuris, atsižvelgiant į kultūrinį renginio kontekstą, turėjo būti išskirtinai kūrybiškas ir įdomus, įvertinant didelį į renginį ateisiančių žmonių skaičių ir jų įvairovę. Sąlyginai didelis projekto mastas iš mūsų, kaip dizainerių, pareikalavo daugiau objektyvaus atidumo, susijusio su infrastruktūra.

Kokie buvo apribojimai?

Dėl numatyto didelio renginio dalyvių būrio, instaliacijos ir vaišių projektas negalėjo būti subjektyvus ar paveikiantis asmeniškai, nes tai būtų pernelyg imlu laikui ir per brangu, todėl teko svarstyti tik universalius, minią atliepiančius išraiškos variantus. Iki tol mūsų veiklos atvejai pasižymėdavo tam tikru bendru intymumu, dėmesingumu kiekvienai smulkiai, emocinei detalei, asmeniui arba kolektyvui, bet su sąmoninga paskata bendradarbiauti tarpusavyje asmeniškai. Taigi esminis ribojantis aspektas buvo emocinis.

Renginys vyko pagrindiniame „Swedbank“ pastate Vilniuje. Didelė holo erdvė, išskirta bendravimui ir vaišinimuisi po konferencijos, buvo tiek privalumas, tiek apribojimas. Numatyta instaliacija turėjo sutraukti visussvečius, džiuginti ir pamaloninti vaišėmis. Tokioje vietoje sunku nukreipinėti, valdyti srautus, todėl kilo užgožtos vaišių instaliacijos bei grūsties rizika. Nors erdvumas ir šviesa dažniausiai yra privalumas, šiuo atveju jautėme perteklių, tai apsunkino galimybes jaukiai įvietinti dizaino potyrį.

Galiausiai, biudžetas buvo ribotas, nes „Open House Vilnius“ organizuoja savanoriška, nevyriausybinė, pelno nesiekianti viešoji įstaiga „Architektūros fondas“, todėl teko planuoti ir projektuoti labai nuosaikiai, ir dėl to buvo tik dar įdomiau.

Analizė

Kas buvo analizuojama siekiant geriau pažinti problemos kontekstą?

Mūsų užduotis buvo atspindėti temą idėjiniame „Open House Vilnius“ iniciatyvos kontekste. Stengėmės atitinkamai permąstyti, perprasti miestą, pažvelgti į procesus iš aukštai, stambiu planu, tarsi paukščio žvilgsniu. Gilinomės konkrečiai į Vilnių, lyginome su užsienio miestais, ieškojome išskirtinumo. Pasitelkėme ne tik regą, bet ir klausėmės, kokie garsai supa, kiek aplink triukšmo, kaip jis veikia. Sąmoningai įsijausdavome būti gatvėse, parkuose, atvirose ir viešose vietose, kur dideli miestiečių srautai bei daug veiksmo. Visas miestas tapo didele ir asmenine pojūčių laboratorija.

Be jutiminių, romantiškų ruošos darbų, techniškai ieškojome priemonių užvaldyti didelei holo erdvei. Galvojome, kaip šiuolaikiškai ir praktiškai pasitelkti medijas ir garsus, kurie užpildytų terpę, patraukliai įžemintųvietos atmosferą ir instinktyviai, lygiavertiškai patenkintų visus į renginį susirinkusius svečius.

Kokios įžvalgos surinktos analizės metu?

Smagiausia tai, kad teko pažinti ir pamilti mūsų miestą kaip „ateiviui“, svetimšaliui. Supratome, kad Vilnius labai išsiskiria dar išlikusių, važinėjančių troleibusų garsu, kuris veikia gan meditatyviai, kosmiškai.

Įsitikinome, kad vaizdas, garsas, skonis yra labai stiprūs, universalūs dirgikliai. Priklausomai nuo vietos ir laiko, regos, uoslės, klausos ir kiti jutimai gali džiuginti, motyvuoti, suaktyvinti arba atvirkščiai – suerzinti, daryti žalą nuotaikai bei sveikatai. Vienas reiškinys gali būti ir privalumu, ir trūkumu. Miestas – taip pat. Tai – sunkiai suvokiamų apimčių, kiekių ir dinamikos židinys.

Panašiai apmąstėme ir mitybos įpročius. Maisto poreikis ir būtinybė gali būti žalingu įpročiu arba puoselėti žmogų. Iš esmės juk tie patys pojūčiai mieste aktyvūs ir valgymo metu. Kiekvienas linkęs vertinti, kurti savoaplinką, planuoti laiką taip, kaip yra pratęs rinktis maistą bei maitintis. Ir atvirkščiai.

Šios įžvalgos ir sąsajos padėjo geriau suvokti save kaip miestietį ir būsimus renginio svečius.

Dizaino sprendimas

Kaip problema buvo išspręsta?

Intuityviai ir praktiškai sutapatinome miesto plano, kaitos ir maisto pateikimo, vartojimo procesus. Pasirinkome tai, kas vienaip ar kitaip visiems duotybė be išimties. Atviroje erdvėje sukonstravome didelio dydžio, paslaptingą, uždarą stalą – dovaną su miesto triukšmu, sklindančiu iš vidaus. Taip atvykstantys svečiai didelėje erdvėje galėjo susikoncentruoti į patrauklų objektą ir suprasti, kad jų laukia staigmena. Po oficialiosios „Open house Vilnius“ pristatymo dalies buvo atrištas kaspinas, atvertas „fantastinis“, valgomas miestas iš grynų, atskirų maisto produktų. Renginio dalyviai galėjo savarankiškai kurti savo užkandžius. Tuomet pakelta ir erdvėje pastatyta atidengto stalo uždanga atgijo (šis momentas iš esmės paaiškina instaliacijos pavadinimą„Open“). Baltame, ant medinio rėmo įtemptame audinyje projektorius vaizdavo tariamas miesto statybas, o iš tiesų – dažniausiai užkulisiuose vykstantį vaišių serviravimą. Išradingai atskleidėme retai matomus, vidinius procesus, kurie, tikėtina, leidžia pažinti, suprasti arba įsivaizduoti nuolatinės kaitos teigiamą ar net kartais neigiamą reikšmę. Šitaip perteikėme, kodėl yra svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimą mieste, atidžiai stebėti ir rinktis ką daryti, kur ir kaip būti. Atitinkamai svečiai simboliškai rinkosi, ką iš instaliacijos ragauti ir ko atsisakyti.

Kokie iššūkiai pasitiko procese?

Teko būti įvairiose, aktyviose miesto erdvėse ir įrašinėti miesto garsus, kuriuos po to panaudojome instaliacijoje. Filmavome stalo dengimo procesą, kurį, tiksliau sakant, labiau nuoširdžiai sužaidėme, o po to parodėme viešai. Tai reiškia maksimalų atsidavimą ir įsijautimą. Siekėme parodyti vertingą ir įdomią, taip pat, atsižvelgiant į renginio mastelį bei erdves – raminančią ir jaukią filmuotą medžiagą. Iššūkiai virto naudingapatirtimi, saviugdos ir savirealizacijos šaltiniu.

Kas padėjo susidoroti su iššūkiais?

Pirmiausia ir svarbiausia – atsidavusi komanda, kuri garantavo profesionalumą. Smalsumas, noras ir drąsa eksperimentuoti, kantrybė, įsijautimas, ir net išskirtume savotišką poetiškumą ar intuityvumą dermėje suracionalumu.

Vertė

Kaip vertinti dizaino sprendimus?

Žmonių reakcijos yra tiksliausias, įdomiausias ir labiausiai laukiamas įvertinimas. Dėl jų manome, kad projektas pasiteisino ir buvo sėkmingas. Visą laiką stebėjome eigą, jautėme, kad atmosfera gera, gavome tiesioginių teigiamų komplimentų. Iš esmės, sulaukėme puikaus atgalinio ryšio. Svečiai daug šypsojosi ir noriai vaišinosi.

Manome, kad instaliacija skatino supratingumą, bendruomeniškumą, dialogą – tiek tarp žmonių, tiek kalbant apie visuomenės ryšį su miesto infrastruktūra.

Kokią vertę jie sukūrė?

Visų pirma, vaišių instaliacija išpildė visus lūkesčius, mūsų sumanymas nustebino svečius, tapo jaukia renginio pramoga, maistu ir ašimi. Vertinant bendriau, šis projektas mūsų tuo metu 2 metų amžiaus studijai tapoefektinga reklama, turėjusia fundamentalios reikšmės ateičiai. Po „Open House Vilnius“ sulaukėme daug dėmesio ir užsakymų. Be to, vėliau idėją pritaikėme kitiems renginiams, iš maisto projektavome Kauną, o suVilniaus maketu-instaliacija važiavome į Kanus.