Profesinis dizainerių elgesio kodeksas

2020-11-16 / 1.0 versija

Dizainas yra profesinė veikla. Siekiant pasaulinio profesinio dizaino autoriteto, būtina įtvirtinti profesinę dizaino bendruomenę vienijančių vertybių, požiūrių ir tikslų pripažinimą. Tik vieningi dizainerių veiksmai gali sukurti profesinį dizaino disciplinos autoritetą.

Profesinio autoriteto siekimas prasideda nuo savęs suvokimo bei savęs apibrėžimo. Tik tada, kai dizaino bendruomenė priims bendrą požiūrį, bus galima tikėtis, kad plačioji visuomenė pripažins profesinį šios disciplinos statusą. Nustačius standartus, dizaino disciplina gali gauti didesnę pagarbą, statusą ir įtaką, taip pat nepriklausomybę ir kuriamos vertės suvokimą. Tačiau kokią formą galėtų turėti bendras dizaino bendruomenės tikslas? Аr kaip bendrosios profesinės vertybės komunikuojamos tarp skirtingų šalių ir kultūrų? Bet kurią profesiją apibrėžiantis požymis yra pripažintas Profesinio Elgesio Kodeksas.

Tarptautinė dizaino taryba (angl. International Council of Design, ico-D) šį dokumentą – Profesinį dizainerių elgesio kodeksą – pateikia kaip tarptautinį standartą ir atspirties tašką. Tai yra ambicingas dokumentas, skirtas tapti pavyzdžiu įvairioms profesinėms asociacijoms, kuriančioms savo pačių kodeksus. Šis dokumentas taip pat gali būti atrama švietimo institucijoms, kuriančioms mokymo programas. Tai yra ir įrankis kiekvienam dizaineriui, siekiančiam laikytis tarptautinių standartų.

Pavieniai dizaineriai nėra tiesioginiai Tarptautinės dizaino tarybos nariai. Tarybos nariai yra organizacijos ir institucijos, kurios atstovauja dizaineriams, juos edukuoja ir skatina dizainą. Daugelis Tarybos narių-organizacijų turi savo elgesio arba etikos kodeksus, kuriais jų nariai yra susieti ir kuriuos jie vykdo savo narystes kontekste. Mes pateikėmė šių kodeksų sąrašą šio dokumento priede. Jie suteikia tikslesnes, vietines ir konkrečiam kontekstui pritaikytas sistemas dizaineriams.

Kaip tarptautinė organizacija, rūpinamės visais dizaino specialistais, ypač tais, kurie neturi prieigos prie savo regione galiojančio profesinio kodekso. Šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomas vykdyti.

Pastaba dizaino švietimo įstaigoms
Šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama profesionalių dizainerių elgesiui. Rūpindamiesi ateities dizaino profesionalų augimu, tikimės, kad šie principai bus įtraukti į dizaino mokymo programas ir kad švietimo įstaigos sieks vystyti pagarbą profesinei atsakomybei nuo pat ugdymo proceso pradžios. Rekomenduojame dizaino mokymo įstaigoms ir profesionalioms dizainerių organizacijoms bendradarbiauti šiuo svarbiu klausimu.

Žodynas

Autorinės teisės
Išimtinė teisė, suteikta intelektinės nuosavybės kūrėjui ar savininkui spausdinti, publikuoti, atgaminti, platinti ar atlikti kūrinį arba įgalioti kitus tai daryti. Darbas laikomas turintis autorines teises tuomet, kai jis yra sukurtas. Tačiau jis turi būti fiksuotas apčiuopiama forma (įskaitant skaitmeninius dokumentus) ir atitikti minimalius originalumo standartus.
Intelektinės nuosavybės teisės
Nematerialios teisės į sukurtus kūrinius, tokius kaip rašytiniai darbai, meno kūriniai, dizainai, vaizdai ir simboliai, muzikos kūriniai, filmuoti darbai, programinė įranga, išradimai ir kiti kūriniai. Daugelyje šalių intelektinės nuosavybės teisės apima keturias plačias teisių kategorijas: autorių teises, patentus, prekių ženklus ir komercines paslaptis. Intelektinės nuosavybės teisės yra išimtinės teisės, suteikiamos „teisių turėtojams“ (kūrėjams ar autoriams, išradėjams ir įmonėms). Leidžiant kūrėjams užsidirbti pinigų ir gauti pelno, intelektinės nuosavybės teisės skatina kūrybinės raiškos, naujų technologijų ir naujų išradimų plėtrą, o tai lemia ekonomikos augimą.
Interesų konfliktas
Situacija, kai asmuo gali gauti asmeninės naudos iš atliekamų veiksmų ar sprendimų, būnant savo oficialiose pareigose.
Konfidencialumo sutartis
Teisinė sutartis, kurianti konfidencialius santykius tarp šalių. Dizainerių gali būti paprašyta pasirašyti konfidencialumo sutartį, siekiant apsaugoti komercines paslaptis, kuriamus naujus produktus, patentus ar kitus konfidencialius verslo planus, apie kuriuos jie gali sužinoti projekto metu.
Kultūrinis pasisavinimas
Situacija, kai dominuojančios kultūros nariai perima kultūrinių mažumų ar nepalankioje padėtyje esančių kultūrų elementus. Tai laikoma „vagyste“ iš kultūros.
Pasisavinimas
Jau esamų kūrinių (tokių kaip esami dizainai, iliustracijos, fotografija) naudojimas kuriant arba komponuojant dizainą arba kūrybinį darbą. Jeigu kuriant naują kūrinį, pavyzdžiui, koliažą, pasisavinti darbai yra stripriai pakeisti, tuomet jų naudojimas yra laikomas sąžiningu. Tačiau pasisavinimas gali kelti didelių autorinių teisių ir etikos rūpesčių, ypač jeigu originalūs kūriniai yra naudojami be jų kūrėjo žinios ar leidimo, arba jeigu pasisavinti darbai yra naudojami be didelių pakeitimų.
Piratavimas
Intelektinės nuosavybės teisėmis saugomų kūrinių naudojimas be teisių turėtojo leidimo. Piratavimas gali apimti nematerialių kūrinių, tokių kaip komercinės paslaptys, vagystę, taip pat neteisėtą sukurtų kūrinių, pavyzdžiui, muzikos įrašų, knygų, skaitmeninių šriftų ir filmų, atgaminimą. Tokie piratiniai kūriniai „pilkojoje rinkoje” dažnai parduodami už reikšmingai sumažintas kainas, šitaip atimant pajamas iš teisėtų teisių turėtojų.
Plagijavimas
Veiksmas, kai kito kūrėjo darbas ar idėjos yra pristatomos kaip savos.
Prieinamumas
Kartais dėl atributų, būdingų objekto, sąsajos ar kitų elementų dizainui, dizaineris gali suteiktiprieigą tam tikriems vartotojams ir blokuoti prieigą kitiems (sąmoningai ar ne). Galima paminėti keletą pavyzdžių kaip dizainas gali turėti prieinamumo kontrolę: šriftai, kurie gali būti neįskaitomi vyresnio amžiaus žmonėms; svetainės navigacija, dėl kurios tam tikra informacija gali būti lengviau arba sunkiau pasiekiama; interjero dizainas, kuris neįtraukia žmonių su negalia; iškabų dizainas, kuris aiškus vienai kalbos grupei, bet neaiškus kitai, taip pat baldai viešose vietose, kurie skatina vieno tipo naudojimą ir neskatina kito (pavyzdžiui, suolai, ant patogūs sėdėti, bet ne gulėti).
Priskyrimo teisė
Laikoma autorinių teisių turėtojų neturtinė teisė. Neturtinė teisė autorinių teisių savininkams apima priskyrimo teisę, teisę į vientisumą (užkertant kelią kūrinio iškraipymams), teisę į kūrinio paskelbimą anonimiškai arba su pseudonimu ir kita. Kai kurios šalys labai silpnai palaiko autorinių teisių turėtojų neturtinę teisę, tačiau kitose šalyse (pvz., Prancūzijoje) neturtinės teisės yra tvirtai palaikomos.
Racionalus vartojimas
Supratimas, kad yra galimas vartojimo modelis, kuris neturi būti besaikis ir gali gerbti aplinką, kultūrą ir visuomenę.
Sąžiningas naudojimas
Sąžiningas naudojimas (dar žinomas kaip „sąžininga dalykinė praktika”) yra teisinė sąvoka, leidžianti naudoti autorinių teisių saugomą medžiagą tam tikriems tikslams negavus leidimo ir nemokant mokesčio ar honoraro. Tikslai, leidžiantys taikyti sąžiningą naudojimą, paprastai apima apžvalgas, naujienų pranešimus, mokymą ar akademinius tyrimus.
Spekuliatyvi praktika
Spekuliatyvi praktika apibrėžiama kaip dizaino darbas (įskaitant ir dokumentuotas konsultacijas), sukurtas profesionalių dizainerių ir organizacijų, teikiamas nemokamai arba už simbolinį mokestį, daugeliu atvejų konkuruojant su varžovais rinkoje ir šitaip tikintis naujų komercinių partnerysčių. Taryba rekomenduoja visiems profesionaliems dizaineriams vengti tokios praktikos.
Žaliasis smegenų plovimas
Ši sąvoka reiškia melagingą, klaidinančią ar perdėtą informaciją apie verslo ar produkto poveikį aplinkai. Tai apgaulinga praktika, kurią paprastai taiko reklamos ar rinkodaros skyriai, siekdami pasinaudoti vartotojų noru palaikyti aplinkosaugą, iš tikrųjų nekuriant vertės aplinkai.

Profesionalumas dizaine

Profesionalumas yra ideologija, įtvirtinanti didesnį atsidavimą geram darbui nei ekonominei naudai, o kokybę iškelianti aukščiau už ekonominį darbo efektyvumą01. Ką reiškia atlikti „gerą“, „kokybišką“ darbą? Tai reiškia, kad profesionalas turi atsakomybę bendruomenėms, kuriose gyvena, o ši atsakomybė yra aukščiau už įsipareigojimą atlikti atlyginamą paslaugą. Profesionalumas taip pat yra skirtumas tarp to, kai kažką darai todėl, kad tai yra teisinga ir tai kuria ilgalaikį pasitikėjimą profesija bendrąja prasme, bei to, kai kažką darai siekdamas asmeninės naudos ar atpildo, neatsižvelgdamas į tai, kokį poveikį tai daro kitiems.

Mes teigiame, kad „būti profesionalu“ reiškia tris dalykus. Profesionalas yra įsipareigojęs:

Dizaino profesijos reputacija priklauso nuo kiekvieno dizainerio individualaus darbo. Dizaineriai turi aiškią atsakomybę viešai palaikyti savo profesijos vertybes ir visuomet išlaikyti aukštą standartą siekiant teigiamai paveikti visuomenės suvokimą apie dizaino profesiją.

01 Freidson, Eliot. Professionalism, the third logic: on the practice of knowledge. Bibliovault OAI Repository, the University of Chicago Press, 2001. ^

I. Profesinė veikla

Aukštų profesinių standartų ir kompetencijos lygio palaikymas

Dizaineriai yra atsakingi už gero dizaino kūrimą. Dizainerio pareiga yra išlaikyti aukščiausią paslaugų kokybę, kurti žavintį bei pasitarnaujantį vartotojui dizainą. Tai daroma laikantis dizaino metodų ir užtikrinant, kad visos proceso dalys, pradedant tyrimu ir baigiant galutiniu rezultatu, būtų atliekamos tinkamai ir kruopščiai. Dizaino sprendimai turėtų būti tinkami, intuityvūs, reikalingi ir patogūs naudoti. Gero dizaino įvertinimas nesibaigia tiksliniu individualiu vartotoju ar mokiu klientu, bet taip pat apima dizaino poveikį jo gamybai, taip pat ekonominį, socialinį, kultūrinį ir aplinkos poveikį per visą dizaino darbo gyvavimo ciklą.

„Geras dizainas“

Ne visas dizainas yra „geras“. Be siaurai numatytos funkcijos, rezultatas – dizainas – socialinį, kultūrinį, ekonominį ir aplinkos poveikį turi laikyti neatsiejama sprendimo dalimi. Dizainas daro didžiulę įtaką visuomenei ir mūsų planetai, dažnai toli gražu neapsiribojant konkretaus produkto ar žinutės ketinimais ir pasiekiamumu. Vertingas dizainas sukuria vertę. Netinkamai sukurtas dizainas daro žalą. Dizaineriai neturėtų menkai vertinti savo atsakomybių. Tik nedidelė dalis dizaino darbų gali būti tiksliai apibūdinama kaip atitinkanti visus šiuos kriterijus, o tai reiškia, kad „geras dizainas“ yra retas atvejis.

Tęstinis profesinis tobulėjimas (mokymasis visą gyvenimą)

Įgijus formalųjį išsilavinimą aukštosiose mokyklose, kur daugelis dizainerių įgauna pagrindą profesinei praktikai, dizaineriai turi profesinę pareigą nuolat atnaujinti savo žinias bei įgūdžius siekiant išlaikyti ir auginti kompetencijas. Tai gali reikšti naujų technologijų mokymąsi, neatsilikimą nuo naujausių žinių apie poveikį aplinkai (susijusių su medžiagomis, gamybos technologijomis ir gyvenimo ciklo poveikiu, pvz., energijos efektyvumas ir gyvenimo pabaiga) bei besikeičiančios teisinės sistemos, besikeičiančių socialinių ir kultūrinių tendencijų anazlinę, psichologinio ir fiziologinio sukurtų dizaino poveikio supratimą.

Nuolankumas

Lengva pamilti savas idėjas, tačiau mes kuriame dizainą ne savam malonumui. Geras dizainas atsiranda iš gebėjimo priimti bei vertinti kritiką, būti atviram, dirbti komandose ir mokėti klausyti (ekspertų, kliento, galutinio vartotojo, kolegų, plačiosios visuomenės).

II. Profesinis elgesys

Profesinė etika

Dizaineris turėtų palaikyti garbės, orumo, teisingumo, atvirumo, moralės ir sąžiningumo vertybes viskame, ko jis imasi.

Advokatavimas ir švietimas

Dizaineriai privalo perteikti dizaino vertę klientams, galutiniams vartotojams, valdžios sektoriui ir plačiajai visuomenei. Dizaineriai turėtų būti aktyvūs advokatai, parodantys dizaino galimybes spręsti teisingumo, sveikatos ir saugos, gyvenimo kokybės, aplinkos tvarumo, įtraukimo, prieinamumo, kultūrinės įvairovės ir žmogaus būklės gerinimo klausimus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimą blogai sumanyto dizaino neigiamą socialinį, kultūrinį ir aplinkos poveikį bei į galimo manipuliavimo technologijomis ir duomenimis poveikį asmeniniam gyvenimui. Taip elgiantis, auga dizainerio ir jo paslaugų reikšmingumas, įtaka, vertė.

Teisinė atitiktis

Dizaineriai turėtų laikytis visų teisinių įsipareigojimų tos šalies, kurioje jie dirba. Tai gali būti susiję su autorių teisėmis ir reglamentavimu, šriftų ir vaizdų licencijavimu, piratavimu, plagijavimu ir pasisavinimu, taip pat su sveikatos ir saugos standartais, aplinkosaugos standartais ir ataskaitų teikimu, gaminių bandymais, intelektinės nuosavybės įstatymais ir kitais įstatymais bei reglamentais.

Kliento informavimas. Dizainerio vaidmuo yra informuoti klientus apie intelektinės nuosavybės teises, klausimus, susijusius su duomenų apsaugos reguliavimu, privatumo teisėmis, darbo kreditavimu, sveikatos ir saugos standartais, aplinkosaugos standartais, prieinamumo standartais ir kt.

Įsipareigojimų gerbimas

Kaip profesinę reputaciją saugantys profesionalai, dizaineriai visada turėtų laikytis savo rašytinių, žodinių ir sutartinių įsipareigojimų klientams, tiekėjams, partneriams ir darbuotojams. Dizaineris neturėtų prisiimti įsipareigojimų, kurie pažeidžia arba gali pažeisti profesinio elgesio kodeksus.

Aiškios sutartys

Sutartyse turėtų būti aiškiai aprašyta projekto apimtis ir pobūdis, teikiamos paslaugos ir atlyginimo už šias paslaugas būdai, įskaitant visus galimus mokesčius ar rinkliavas, taikant aiškias ir visa apimančias sąlygas. Visos išlaidos, susijusios su siūlomomis dizaino paslaugomis, turėtų būti aiškiai nurodytos iš anksto. Dizaino procesas turėtų būti paaiškintas, kad būtų nurodyti galimai patirtų išlaidų šaltiniai. Dizaineris neturėtų gauti jokio neatskleisto atlyginimo.

Sutartis su subrangovu. Jei dizaino projekto dalys yra daromos kartu su subrangovu, samdantis dizaineris turėtų informuoti savo klientą ir gauti jo pritarimą. Turėtų būti sudaryta oficiali dizainerio ir visų subrangovų sutartis, o dizaineris apie tai turėtų informuoti savo klientą.

Intelektinės nuosavybės teisės

Nesvarbu, ar tai taikoma šalyje, kurioje dizaineris dirba, ar ne, profesionalus dizaineris supranta ir gerbia savo autoriaus teises ir kitas intelektinės nuosavybės teises bei kitų kūrėjų intelektinės nuosavybės teises. Dizaineris perduoda šią informaciją klientams.

Dizainerio intelektinės nuosavybės teisės. Dizaineris neturi atsisakyti savo dizaino intelektinės nuosavybės teisių be tinkamo atlyginimo ir be tinkamų teisinių dokumentų, kad nepakenktų visų dizainerių teisėms. Dizaineriai neturi leisti, kad jų darbai būtų kopijuojami ar naudojami be leidimo, ir yra raginami susisiekti su autorių teisių pažeidėjais, prašydami, kad jie nustotų naudoti kūrinį, arba atlygintų už jo naudojimą. Dizaineriai neturi leisti savo darbų naudoti nenurodant autorystės, jei tai techniškai ir praktiškai įmanoma.

Kitų intelektinės nuosavybės naudojimas. Dizaino profesionalai dažnai naudoja kitų kūrybinių disciplinų darbus, įskaitant fotografiją, patentuotus komponentus, iliustracijas, tipografiją, tekstilės dizainą, rašytinę medžiagą ir kt. Naudojant kitų darbus, būtina gauti leidimus, įsigyti licencijas ir nurodyti autorystę. Dizaineriai neturi naudoti kitų darbų be aiškaus autorių sutikimo ir tinkamo autorystės nurodymo. Dizaineriai neturi prisiimti nuopelnų už kitų darbą. Jie neturi kopijuoti kitų darbų. Dizaineriai turi griežtai laikytis šių vertybių.

Duomenų naudojimas ir privatumas. Dabartinės technologijos, pagrįstos duomenų rinkimu, kelia svarbių privatumo klausimų. Dizaineriai gali tinkamai užtikrinti, kad jų kurti dizainai įvestų ir išlaikytų tinkamus standartus. Dizaineris neturėtų lemti ar kurti dizaino, kuris klaidina ar apgaudinėja galutinį vartotoją skatindamas nevalingai suteikti informaciją, pakenkdamas jų privatumui ar kitaip nesąmoningai veikdamas prieš savo interesus.

Interesų konfliktai

Dizaineriai gali susidurti su interesų konfliktais dėl tam tikrų savo profesinio gyvenimo aspektų. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, turi būti tinkamai atskleistos situacijos, kai dizaineris gali gauti asmeninės naudos iš savo profesinių veiksmų ar sprendimų.

Darbas su konkuruojančiais klientais. Jei dizaineris šiuo metu palaiko darbo santykius su tiesioginiu potencialaus kliento konkurentu, abu klientai turėtų būti tinkamai informuoti, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Dalyvavimas komisijose. Jei dizaineris šiuo metu palaiko darbo santykius su tiesioginiu potencialaus kliento konkurentu, abu klientai turėtų būti tinkamai informuoti, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Rekomendacijos

Paprašius rekomendacijos, dizaineris neturėtų rekomenduoti savo studijos, ar studijos, su kuria yra susijęs, paslaugų neatskleisdamas šių santykių. Dizaineriai neturi rekomenduoti jokios trečiosios šalies bendrovės, iš kurios rekomendacijos kontekste tikisi gauti bet kokį atlygį, nebent tai būtų aiškiai atskleista.

Kliento konfidencialumas

Dizaineris turėtų gerbti savo klientų konfidencialumą, užtikrindamas, kad būtų apsaugota bet kokia privati informacija, konkurencinis pranašumas (patentai, intelektinė nuosavybė) ar kita informacija, gauta per šiuos konfidencialius santykius. Privilegijuota informacija, gauta per santykius su klientais (įskaitant ateities planus, gamybos galimybes ir verslo strategiją), turėtų būti laikoma konfidencialia. Dizaineris niekada neturėtų atskleisti privilegijuotos informacijos be kliento sutikimo.

Teisingas atlygis

Visi dizaineriai turėtų dirbti už teisingą ir sąžiningą atlygį. Siūlyti mažesnes nei rinkos kainas klientams norint laimėti sutartis yra neetiška, nes tai pakerta visų dizainerių darbo vertę.

Sąnaudos ir vertė. Dizaineriams nerekomenduojama konkuruoti vien kaina. Dizainas nėra prekė, kurios rinkos kaina lygi jos gamybos sąnaudoms. Dizainas yra veikla, kurianti vertę klientams ir galutiniams vartotojams. Dizaineriams turėtų būti mokamas teisingas atlygis už jų sukurtos vertės dalį, o ne vien tik už paslaugos teikimo išlaidas. Konkuravimas vien kainomis ar įkainiais pakerta profesijos vertę, dizainerių galimybes kurti gerą dizainą ir galiausiai sumažina vertės kūrimo potencialą. Dizaineriai turėtų pasisakyti už dizaino pirkimo metodikas, kurios sąžiningai pasidalytų dizaino sukurtąja verte ir labiausiai skatintų vertės augimą klientų, galutinių vartotojų ir visos žmonijos labui.

Spekuliatyvi praktika. Dizaineriai jokiomis aplinkybėmis neturėtų dalyvauti vadinamojoje spekuliatyvioje praktikoje (nemokamuose pristatymuose). Tai yra neapmokamas darbas, tikintis gauti apmokamą sutartį. Nors ši praktika yra įprasta kai kuriose pramonės šakose, ji laikoma neetiška dizaino bendruomenėje. To darymas sumažina dizaino paslaugų vertę ir skatina prastas praktikas.

Pro bono. Dažnai klaidingai suprantama, kad lotyniškas apibrėžimas „pro bono“ reiškia „nemokamai“. Iš tiesų, šis terminas reiškia „vardan gėrio“. Darbas siekiant prasmingų tikslų yra skatintinas. Tačiau tikslus dizainerio ir užsakovo „pro bono“ darbo santykis turėtų būti kruopščiai nustatytas, apibrėžtas ir aprašytas sutartyje. Turėtų būti griežtai laikomasi sutartų neatlygintino darbo sąlygų, įskaitant nuosavybės teisių klausimus. Apie suteiktų dizaino paslaugų „pro bono“ gavėją reikia aiškiai informuoti.

Sąžiningas konkuravimas

Dizainerių konkurencija dėl sutarčių turėtų būti skaidri ir sąžininga. Nė vienas dizaineris neturėtų neteisingai pateikti informacijos apie save ar savo konkurentus, prisiimti nuopelnus už svetimą darbą,pateikti neteisingus ar klaidinančius teiginius apie patirtį, kvalifikacijos lygį, reputaciją ar ryšius.

Nesąžininga reputacijos žala. Jokiu būdu dizaineris neturi pakenkti kito dizainerio reputacijai. Dizaineriai turėtų kalbėti atvirai ir sąžiningai apie savo kolegas ir nešmeižti, konkuruodami dėl darbo, pripažinimo ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Industrijos kolegoms turėtų būti suteikiama bent bazinė profesinė pagarba.

Atstovavimas

Dizaineriai, užsiimantys reprezentavimu ir atstovavimu, turėtų tai laikyti kaip galimybę šviesti. Jie neturėtų dalyvauti renginiuose, kurie neatitinka pagrindinių pagarbos dizaineriams ir intelektinės autorių teisės standartų. „Atstovaujančio vaidmens“ pavyzdžiai galėtų būti buvimas komisijoje, kalbėjimas konferencijoje, parodos kuravimas. Apdovanojimai, kuriems taikomi dideli paslėpti mokesčiai, eksponatai, kurie negerbia autorių teisių, konferencijos, kurios neteisingai pateikia dizainą, yra tokie renginiai, kurie menkina dizainerius ir dizainą.

Etiškas elgesys su darbuotojais

Darbuotojai nusipelno dirbti saugioje darbo aplinkoje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės. Paaukštinimai ir užduočių skyrimas turėtų būti sąžiningi ir nediskriminuojantys. Darbdaviai turėtų sąžiningai ir tinkamai mokėti savo darbuotojams tiek atlyginimą, tiek už viršvalandžius. Darbdaviai yra atsakingi už savo darbuotojų profesinį tobulėjimą, kurį jie gali įgyvendinti paskirdami mentorius naujoms užduotimsi, mokymais darbe ar samdydami išorinius specialistus.

Atlygio lygybė

Atlygio lygybės principas siūlo, kad jei dvi skirtingos darbo pozicijos prisideda prie jų darbdavio veiklos vienoda verte, tada tose pareigose dirbantys darbuotojai turėtų gauti vienodą atlyginimą. Tai dažnai galioja kalbant lyčių skirtumus, bet gali būti pritaikyta ir kitose situacijose.

Vietos dizaino organizacijų ir dizaino bendruomenės infrastruktūros palaikymas

Siekdami skatinti ir didinti dizaino profesijos pripažinimą, dizaineriai turėtų aktyviai remti savo vietos ir tarptautines profesionalaus dizaino organizacijas. Dizaineriai turėtų aktyviai dalyvauti savo bendruomenėje advokataudami, mentoriaudami, vertindami dizaino konkursuose ir kt. Profesionalūs dizaineriai turėtų būti įtraukti į dizaino švietimą, o dizaino mokymo įstaigos turėtų bendrauti su dizaino specialistais ir su dizainui atstovaujančiomis organizacijomis. Dizaineriai raginami atlikti komercinius ir akademinius tyrimus, kurie padėtų tobulinti dizainerio profesijos žinias ir reputaciją. Advokatavimas ir švietimas geriausiai pasiekiamas koordinuojant pastangas ir komunikaciją.

III. Profesinė atsakomybė visuomenei

Dizaineris atlieka kritinę rolę šiandienos augimu-grįstame ir universaliai priimtame ekonominiame modelyje. Šis modelis pagrįstas nuolatiniu augimu didinant gamybą ir vartojimą. Šio modelio trūkumai yra akivaizdūs ir mes esame to liudininkai: ekologinė degradacija, didėjanti socialinė nelygybė, kultūrinis supanašėjimas.

Dizaineriai ne tik kuria produktus ir komunikaciją. Jie stipriai skatina norą vartoti kurdami stereotipus, kultūrines sėkmės projekcijas, skatindami tam tikrą elgesį. Tie patys profesiniai gebėjimai, kurie buvo tokie vertingi sėkmingai auginant vartojimą, gali būti naudojami ir ieškant alternatyvų.

Dizaineriai yra atsakingi už racionalesnio gamybos ir vartojimo modelio paieškas pasitelkdami savo įgūdžius ir galimybes panaudoti technologijas bei inovacijas ilgalaikiam labui ir visos gyvybės gerovei. Tokiu būdu dizaineriai tampa vertingesni ne tik savo darbų vartotojams ir žmonijai, bet ir savo klientams.

Aplinkos tvarumas

Dizaineriai yra atsakingi už racionalų medžiagų, gamybos procesų, energijos naudojimą, perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, išlaikydami kritinį šiuolaikinį mokslo ir technologijų supratimą, reikalingą kuriant dizainą, kuris sumažintų neigiamą poveikį aplinkai. Dizaineriai turėtų žinoti apie savo kurto dizaino gyvenimo ciklą.

Svarbiausias dizainerių indėlis į tvarumą yra savo galimybių išnaudojimo siekiant sumažinti tiek gamybos (pvz., naujų materialių prekių pakeitimas paslaugomis), tiek vartojimo (pvz., kuriant patvaresnius dizainus ir mažinant poreikį juos dažnai keisti, arba mažinant poreikį vartoti naujus produktus, siūlant alternatyvą).

Žaliasis smegenų plovimas. Dizaineriai neturėtų sąmoningai kurti dizainų, kurie skatina “žaliąjį smegenų plovimą”, t.y. tokių dizaino darbų, kurie reklaminiais teiginiais atrodo ekologiškesni negu yra iš tikro. Neetiška taip pat yra klaidingai pateikti arba perdėti dizaino aplinkosaugos savybes klientui, tiekėjui arba galutiniam vartotojui, pristatant dalinę arba klaidinančią informaciją, paryškinant arba nuslepiant žinomus trūkumus, pateikiant melagingą informaciją ar analizę.

Socialinė lygybė

Kadangi dizainerio darbas tiesiogiai kontroliuoja įvairias prieigas ir gali išsaugoti arba atkreipti dėmesį į sisteminę nelygybę, dizaineris turi profesinę pareigą spręsti šiuos klausimus. Galimi būdai, kuriais dizainas gali kurti nelygybę ar siekti mažinti jos nelygybės poveikį vartotojui, turėtų būti pažįstami ir apsvarstyti dizainerio.

Kultūrinė įvairovė

Įvairovė yra įvairiapusiškumo ir vertės šaltinis, ji turėtų būti gerbiama ir švenčiama. Dizaineriai, būdami skonių, artefaktų ir sėkmės bei troškimo žinučių kūrėjai, turi didžiulę galią apibrėžti kultūrą. Labai svarbu, kad ši atsakomybė būtų taikoma jautriai ir vertinant pasaulio kultūros paveldą ir įvairovę. Dizaineris turėtų atsargiai bendrauti su kultūromis, kurios nėra jo paties, nes kitu atveju tai gali privesti prie kultūrinio pasisavinimo.

Dizaino įtraukimas

Įtraukimas turėtų būti stipriai ginamas. Dėl nepakankamo supratimo bei skirto dėmesio dizainai gali būti nesaugūs tam tikrų tipų vartotojams (pvz., autoįvykiai yra labiau mirtini moterims), nesąmoningai kurti arba skleisti stereotipus ar kitas nenumatytas pasekmes.

Dizainai (apranga, erdvės, objektai, medijos) turi prasmę, numatytą ar ne, ir todėl dizaino išreikštos vertybės neturėtų neigiamai veikti nei vieno visuomenės sektoriaus. Dizaineriai turėtų saugoti žmogaus orumą, siekti pagarbaus visų žmonių vaizdavimo (įskaitant lyties tapatybę, kultūrinę ir etinę kilmę, kūno atvaizdavimo problemų suvokimą ir kita).

Dizaino komandų įvairovė. Vienas iš būdų spręsti integracijos trūkumus dizaine yra įvairovė tarp dizainerių. Dizaino komandos, turinčios įvairesnę sudėtį, kuria geresnius ir labiau įtraukiančius skirtingas grupes projektus, nes atsižvelgia į daugybę perspektyvų ir požiūrių.

Viešasis saugumas

Dizaineriai yra atsakingi už ne tik savo gaminių galutinio vartotojo, bet ir visų tų, kuriems daro įtaką jų dizainas, saugumą.

Dizaineriai kurdami gali lemti įvairius tiesioginius ir netiesioginius padarinius visais gamybos, transportavimo, naudojimo ir likusiais produkto gyvenimo ciklo etapais. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į medžiagų toksiškumą, priklausomybių arba agresyvaus elgesio skatinimą, teisę į privatumą ir asmens saugumą.

Prieinamumas

Žmonės yra itin įvairūs. Skirtingos lytis turi skirtingus bruožus ir fiziologijas. Augdami ir sendami žmonės turi skirtingus poreikius ir galimybes. Žmonės turi skirtingus fizinius ir kognityvinius apribojimus bei mobilumo iššūkius ir poreikius. Tam tikros grupės turi individualių poreikių (pvz. nauji emigrantai, žmonės su kalbos barjeru), į kuriuos reikėtų atsižvelgti kuriant bet kokį dizainą, skirtą šioms grupėms. Vienas dizainas negali būti tinkamas visiems. Dizaineriai turi apsvarstyti, kaip savo darbą kruopščiai pritaikyti prie kiekvieno projekto vartotojų poreikių.

Piktnaudžiavimas valdžia

Dizaineriai naudoja savo žinias, kad sukurtų ir vestų vartotojo patirtį. Kartais dizainas gali manipuliuoti vartotoją elgtis nesąmoningai. Jei ši taktika yra naudojama kliento tikslams pasiekti neinformavus vartotojo (pvz. siekiant ką nors parduoti arba sulaukti norimo atsakymo), ir netarnauja vartotojo naudai, tai laikoma manipuliacija.

Technologinių inovacijų padariniai

Technologijų pažanga skatina inovacijas, tačiau tai dažnai gali sukelti nenumatytų ir neplanuotų pasekmių. Dizaineriai privalo atsižvelgti į galimus jų turimų ar siūlomų galimybių rezultatus, informuoti klientus apie pasekmes ir bandyti apsaugoti vartotojus. Etinės pasekmės kuriant dirbtinio intelekto programas, privatumo klausimai, susiję su duomenų gavyba arba manipuliacijos skaitmeninėje erdvėje galėtų būti šios problematikos pavyzdžiai

Galėdami priimti sprendimus dėl vienų ar kitų naujų technologijų, dizaineriai padidina savo vertę tiek vartotojams, tiek klientams.

Išteklių šaltinių, logistikos ir tiekimo grandinės atsparumo padariniai

Dizainerio atsakomybė apima visą su jo darbu susijusią tiekimo grandinę.

Tiekimo grandinė. Dizaineriai yra atsakingi už savo nurodytų medžiagų ir gamybos technologijų tyrimus, tam, kad būtų pašalintas galimas neigiamas poveikis. Jie taip pat turėtų apsvarstyti logistikos ir išteklių naudojimo pasekmes, susijusias su ilgomis tiekimo grandinėmis ir infrastruktūros atsparumo problemomis.

Gavybos poveikis. Dizaineriai turėtų atsižvelgti į naudojamų medžiagų ir jų sudedamųjų dalių poveikį: toksiškumą darbuotojams, žalą aplinkai, poveikį augalijai ir gyvunijai, sunaudotą energiją ir kita.

Teisingos darbo sąlygos. Gamybinės patalpos, skirtos gaminiams ar drabužiams gaminti, turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į sąlygas darbuotojams.

Paslėptos išlaidos. Dizaineris turėtų atsižvelgti į paslėptą sisteminį kuriamo dizaino poveikį, jei informacija yra žinoma ir prieinama. Pavyzdžiui, vertintinas serveriuose saugomų duomenų poveikis aplinkai.

Dizainerio, kaip profesionalo, atsakomybė už žmoniją yra pati svarbiausia. Jis turėtų siekti kurti ekonomiškai perspektyviai, socialiai teisingai, kultūriškai įvairiai ir aplinką tausojančiai ateičiai.

Priedas: Nacionaliniai kodeksai

Daugelis organizacijų, esančių taryboje turi savo dizainerių elgesio arba etikos kodeksus, kuriuos organizacijos vykdo savo narystės ribose.

Peržiūrėkite toliau pateiktas nuorodas, kad galėtumėte sužinoti nacionalinius kodeksus.

Pakeitimų istorija