Lojoteka

2024-02-04

Projektas: Edukacinis medijų centras LOJOTEKA

Autorius: Architektūros studija INBLUM: Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Marija Stonytė, Karolina Jašinskaitė, Rūta Kazėnaitė

Užsakovas: Vilniaus Jėzuitų gimnazija

Sukūrimo metai: 2021

Apdovanojimai: 2021 metų konkurse „Mano erdvė“ pripažintas geriausiu metų viešuoju interjeru

Trumpai

Koks tai produktas, paslauga?

Edukacinis medijų centras LOJOTEKA – šiuolaikiška pažinimo ir edukacinė erdvė, įsikūrusi Vilniaus Jėzuitų gimnazijai priklausančiame pastate, Jėzuitų vienuolyno ir Šv. Kazimiero bažnyčios teritorijoje. Būdama modernia, kūrybiškumą skatinančia pažinimo ir edukacine erdve, LOJOTEKA išplečia tipinės mokyklos bibliotekos ribas ir sampratą. Šiame medijų centre yra knygų saugykla, skaitykla, konferencijų, susitikimų, laisvalaikio erdvės, garso ir vaizdo įrašų bei fotografijos studijos, jaukios individualių ir grupinių darbų patalpos, Jėzuitų bibliotekos fondų katalogo saugykla, lauko terasa ir kt.

Kokiems žmonėms jis skirtas?

Šis centras skirtas Jėzuitų gimnazijos mokiniams, vienuoliams ir visuomenei. Mokiniai naudojasi šiuo pastatu ne tik kaip biblioteka, medijų centru ar saviugdos erdve, bet ir kaip „tarpine“ zona, kurioje jie gali leisti laiką iki, tarp ar po pamokų. Vienuoliai į LOJOTEKĄ gali ateiti gilintis į religinius ar filosofinius leidinius, o visuomenė erdve gali naudotis knygų skaitymui, taip pat įvairių renginių metu. Dalis centro erdvių pritaikytos viešiems ir vidiniams renginiams iki 50 žmonių.

Iššūkis

Kokia problema buvo sprendžiama?

Vilniaus Jėzuitų gimnazija savo bendruomenei siekė sukurti modernų medijų ir edukacijos centrą naujai statomame pastate. Projekto erdvė turėjo atliepti ir suderinti gana skirtingų naudotojų poreikius ir interesus – moksleivių, vienuolių ir plačiosios visuomenės. Užsakovai neturėjo tikslios vizijos, kaip organizuoti norimas funkcijas, nors pastatas jau buvo pradėtas statyti.

Kokie buvo apribojimai?

Radikaliai skirtingų pastato naudotojų poreikių derinimas tokiame kameriniame pastate tapo rimtu iššūkiu – pradedant naudojimosi įpročiais ir baigiant naudojimosi laikų grafikais. Taip pat, viena iš pagrindinių problemų buvo mokinių saugumo klausimas – kaip jį užtikrinti, kai pastate galės lankytis ir žmonės iš išorės? Tiesa, skirtingų interesų grupių ir įvairių funkcijų suderinimas viename pastate galiausiai tapo dideliu privalumu, kuriančiu centro unikalumą.

Analizė

Kas buvo analizuojama siekiant geriau pažinti problemos kontekstą?

Analizuojama buvo viskas: kas yra šiuolaikinė biblioteka, kokias ji šiandien atlieka funkcija socialiniu aspektu. Nagrinėjome, kokios turi būti funkcijos šiame pastate, kokie funkciniai ryšiai turi būti tarp aukštų ir patalpų, kas ir kaip turi matytis pro langą, kaip erdvės gali prisitaikyti prie skirtingų situacijų, poreikių, renginių, kūrybinių dirbtuvių ar mokymų metu. Vertinome, kiek knygų turi talpinti bibliotekos dalis, o kiek saugyklos, pro kur vaikai pateks į pastatą, o pro kur visuomenė. Aiškinomės, kaip pastatas funkcionuos, kai vienu metu jame bus mokiniai ir žmonės iš „lauko“. Be abejo, vertinome, koks turi būti apšvietimas, kokia vaizdo ir garso technika, kokia bus knygų apskaita, kaip bus grupuojamos ir ženklinamos knygos.

Užsakovui pasiūlėme surengti kūrybines dirbtuves su mokyklos bendruomene. Kūrybinės dirbtuvės buvo organizuotos pagal Berlyno architektų biuro „die Baupiloten architektur“ dalyvaujamosios architektūros metodiką. Išgirdome realius bendruomenės poreikius, o kartu bendruomenė pasijuto neatsiejama projekto dalimi ir šitaip tarsi prisiėmė bendrą atsakomybę.

Kokios įžvalgos surinktos analizės metu?

Dirbtuvėse dalyvavo 70 Vilniaus Jėzuitų bendruomenės narių. Remiantis dirbtuvių išvadomis, buvo išgrynintas pastato veiklos scenarijus, projektavimo užduotis, bei parengti projektiniai pasiūlymai.

Tarp svarbiausių ir įtakos galutiniams sprendiniams daugiausiai turėjusių įžvalgų buvo lauko erdvių renginiams poreikis. Ryškiai pajutome medijų krypties erdvių poreikį, dėl ko pirminė bibliotekos paskirtis galiausiai buvo praplėsta į medijų centrą. Buvo ryškus ir techninių-kūrybinių erdvių (angl. makerspace) poreikis, tačiau visi sutarėme, kad tam neužteks ploto. Galiausiai, girdėjome ir gana linksmą snūduriavimo erdvės poreikį, jis finale pavirto tarp pirmo ir antro aukšto kabančiais tinklais, kuriuose mokiniai išties skaito knygas, klausosi muzikos ir gali snūduriuoti. Jie tam net atsineša pledukus.

Dizaino sprendimas

Kaip problema buvo išspręsta?

Architektūros ir interjero dizaino priemonių pagalba pastatas buvo pritaikytas šiuolaikinio ugdymo(si) reikmėms. Išskyrėme tris ryškesnes funkcines erdves:

1. MOKINIŲ ERDVĖ. Pagrindine mokinių erdve tapo rūsys, kuris kartu yra funkcinė LOJOTEKOS pastato jungtis su kitais ansamblio objektais – bažnyčia ir gimnazija. Rūsio erdvės yra skirtos mokinių saviugdai. Visas rūsio erdves funkciškai sujungia meninės medijų krypties – fotografijos, vaizdo, garso – studijos. Atsižvelgiant į esamą patalpų erdvinę struktūrą, atviresnės rūsio patalpos naudojamos kaip savarankiška mokinių saviugdos zona, uždaros patalpos – medijų studijoms.

2. BENDRUOMENINĖ ERDVĖ. Pirmas LOJOTEKOS aukštas skirtas ir mokinių, ir vienuolių, ir visuomenės veiklai, todėl erdvė yra daugiafunkcė, lengvai pritaikoma įvairiai veiklai: susitikimams, pristatymams, konferencijoms, knygų skaitymui. Aplink daugiafunkcę erdvę išdėstomos skirtingų tipų stacionarios darbo erdvės. Vienos iš jų dalinai uždaros, todėl gali funkcionuoti nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi funkcija centrinėje zonoje.

3. DARBO ERDVĖ. Kitaip nei pirmame aukšte, ši antrojo aukšto erdvė yra stacionari, pritaikyta pagrindinei funkcijai – ramiam darbui. Prie įėjimo formuojama laisvo sėdėjimo ar skaitymo zona, erdvės gilumoje – grupinio darbo ir skaitymo vietos. Ertmės, esančios tarp pirmo ir antro aukšto, užpildomos tinklu, sukuriant dar vieną, kitokią zoną. Kartu išsaugomas vizualinis ryšys tarp pirmo bei antro aukšto ir vaizdo pro stoglangius – išeksponuojama Šv. Kazimiero bažnyčia. Sukuriamas betarpiškas ryšys su istorija bei šiuolaikine aplinka.

Palei viso pastato perimetrą išdėstėme knygų lentynas. Erdvinei struktūrai formuoti panaudotas ne tik perimetras, bet ir vertikalūs erdviniai ryšiai – knygų šuliniai, kurie sustiprina erdvės charakterį, sukuria funkciškai ir jausmiškai kitokias buvimo erdves. Knygų lentynose numatytos ir zonos įvairioms ekspozicijoms, todėl beieškant knygų, susipažįstama ir su eksponatais bei jų atsiradimo kontekstu. Kolekcija gali būti nuolat atnaujinama. Žvelgiant į pastatą iš išorės – atrodo tarsi pastato konstruktyvas yra knygomis užpildytos lentynos.

Saugumo aspektas buvo išspręstas keliais būdais. Rūsio ir antro aukšto patalpos buvo atskirtos skirtingais prieigos lygiais. T.y., mokyklos bendruomenė gali pateikti į LOJOTEKOS patalpas per rūsį ir toliau laisvai patekti į kitus aukštus. Vienuoliai patalpomis gali naudotis bet kuriuo metu, o visuomenė prie skaityklos turi prieigą tik pirmame aukšte, kuris ir yra pritaikytas visoms interesų grupėms. Iš pirmojo aukšto norint patekti į antrą aukštą ar rūsį, reikalingos specialios priėjimo kortelės, kurias turi tik Jėzuitų ir gimnazijos bendruomenė. Be to, tik vaikams dedikuotos erdvės buvo atskirtos nuo miksuotos paskirties funkcijų.

Kokie iššūkiai pasitiko procese?

Teko spręsti galybę techninių klausimų. Beveik visą pastato inžineriją teko adaptuoti pagal naują pastato veiklos scenarijų. Garso studija buvo perprojektuota bene 5 kartus, nes Lietuvoje beveik nėra specialistų, žinančių, kaip turi būti įrengta būtent ugdymui pritaikyta garso studija (o ne profesionaliems įrašams). Apskritai, kadangi pastato rūsio erdvės yra riboto aukščio ir ploto, taip pat teko sukti galvą, kaip įrengti ir sutalpinti mokomąją foto/video studiją. Galiausiai pavyko įrengti net ir montažinę, kurios garso ir vaizdo sistema sujungta su studija, šalia atsirado ir nedidelė kino salė.

Kas padėjo susidoroti su iššūkiais?

Su visais iššūkiais visų pirma padėjo susidoroti užsakovai, kurie patys sau išsikėlė tikslą įrengti geriausią mokyklos biblioteką Lietuvoje. Ir tai nebuvo tuščios kalbos – tai buvo realus siekis suteikti mokiniams išskirtinę erdvę ugdymuisi. Mokyklos bendruomenė norėjo erdvės, kurioje tiesiog norėtum būti. Jie turėjo ryžto iš esmės sustabdyti neteisingai prasidėjusį pastato įrengimo procesą ir pradėti viską iš naujo.

Vertė

Kaip vertinti dizaino sprendimus?

Šio pastato vidaus erdvių pagrindinė vertė yra ta, kad būdama ganėtinai kompaktiška, erdvių architektūros ir dizaino pagalba ji sugeba prisitaikyti prie įvairių poreikių, įtraukti skirtingas naudotojų grupes kartu išlaikant saugumą.

Kokią vertę jie sukūrė?

Vaikus ši erdvė motyvuoja ir ugdo. Čia jie nori būti. Tad visų pirma šis pastatas atlieka socialinį darbą su ilgalaike perspektyva. Ekonominiu požiūriu centras naudingas, nes įveiklintos visos pastato erdvės, t.y., tose pačiose erdvėse gali vykti daug skirtingų veiklų.