Žingsnis link geresnio vaizdų supratimo

2019-12-17

Lietuvos grafinio dizaino asociacija (LGDA) lapkričio ir gruodžio mėnesiais jau antrus metus 10-yje Lietuvos rajonų mokyklų surengė vizualinio raštingumo kūrybines dirbtuves vyresnių klasių moksleiviams “Kalbėk vaizdu”. Projektas siekė ne tik padidinti jaunimo supratimą apie šiandien dominuojančią vizualinę komunikaciją, bet ir padėti pedagogams geriau suvokti šias temas bei išbandyti naujus žinių perteikimo metodus.

Dirbtuvėse, kurias vedė lektoriai – LGDA nariai – moksleiviai kartu su savo pedagogais mokėsi analizuoti ir kritiškai pažvelgti į vizualinę komunikaciją bei patys kūrė vaizdinę informaciją. Pavyzdžiui, moksleiviai analizavo produktų pakuotes ir manipuliacijas jose – kaip pakuotės forma gali kurti dydžio iliuziją ar kokie grafiniai elementai sukuria skanumo ar prabangos įspūdį. Jaunuoliai taip pat analizavo, kokie kompoziciniai, spalviniai ar strateginiai sprendimai reklamose ar logotipuose didina įsimenamumą, matomumą, formuoja gamintojo norimą gyvenimo būdo įspūdį.

Dirbtuves kaskart sudarydavo ir praktinė dalis – vizualinės informacijos ir komunikacijos kūrimas. Moksleiviai piešė reklaminius plakatus, kūrė šriftus, filmavo, atliko kitas užduotis ir su mokytojais bei lektoriais aptarinėjo įvairius aspektus, apie kuriuos kalba profesionalūs vizualinės komunikacijos dizaineriai: informacijos hierarchija (kas svarbu, kas svarbiausia ir ko neverta akcentuoti), ergonomika (skelbimo ir jo elementų įskaitomumas, suprantamumas), kompozicija ir kaip jos pagalba perteikti emociją, estetika, stilistinis vientisumas ir kt. Kiekvienas dirbtuves lydėjo diskusija apie tai, ką jaunimas suprato ir ką išsinešė iš užsiėmimų.

Lektorės Jūratės Veteikytės teigimu, nors mokinių atsiliepimus išgauti buvo nelengva, nes didžioji dalis tiesiog sakė, kad patiko ir buvo įdomu, vėliau pavyko užfiksuoti ir tokius atradimus: „Nežinojau, kad šriftas gali turėti savo autorių“, „nesusimąsčiau, kad šriftas turi savo sistemą – atrodė raidės ir tiek“.

Dirbtuvių metu moksleiviai, lektoriai ir mokytojai pasitelkė ir šiandien kiekvienam prieinamus išmaniuosius telefonus bei vizualines programėles, su kuriomis kūrė vizualinius sprendimus aktualizuoti tokias problemas kaip oro tarša, šylantis klimatas ar šiukšlių perdirbimas.

Jonas Liugaila, LGDA valdybos narys, komentuoja, kad šiandienos mokyklų kurse yra skiriamas nepakankamas dėmesys vizualinei komunikacijai: nors jaunimas nuolat bendrauja vaizdais ir juos vartoja, jam trūksta gebėjimų į vaizdinę komunikaciją pažvelgti kritiškai ir strategiškai.

„Vis dėlto jau antrus metus pastebime, kad vaizdinė komunikacija yra šiandienos jaunimo kasdienybė, tad profesionalią informaciją ir teoriją vaikai ne tik lengvai supranta, bet ir noriai priima bei panaudoja praktikoje. Patys moksleiviai džiaugiasi, kad vienas ar kitas atradimas jų kasdienes žinutes draugams padaro įtaigesnėmis ar tiesiog smagesnėmis, o šią patirtį jie galbūt ateityje pritaikys jei ne profesionaliam darbui, tai bent kritiškesniam mus visus supančios informacijos vertinimui. Galiausiai, bent vienas parsineštas ir išlikęs atradimas jaunimui ilgainiui taps atspirties tašku naujiems, savarankiškiems atradimams vizualinės komunikacijos srityje“, – kalba J. Liugaila.

Pasak jo, dėmesys vizualinės komunikacijos interpretavimui, suvokimui ir kūrimui bendrojo lavinimo programose, vadovėliuose ir apskritai visame ugdymo turinyje vis dar yra gana menkas – bendros šalies moksleivius ugdančios strategijos kol kas nėra. Tačiau moksleivių ir pedagogų teigiamos reakcijos į LGDA mokyklose vykdytą projektą leidžia manyti, kad paliesta aktuali ir populiari tema.

Kodėl tai svarbu

“Kalbėk vaizdu” dirbtuvės moksleiviams buvo proga pradėti kritiškai vertinti supančią vizualinę aplinką (reklamas, pakuotes, viršelius, logotipus, interneto svetaines, programėles ir t.t.), taip pat suvokti, kad už kiekvieno iš šių vizualinių objektų slypi žmonių darbas, tikslai ir interesai kurie kartais būna savanaudiški. Kartu šis ciklas buvo galimybė suprasti, kad ir patys jaunuoliai gali komunikuoti vaizdu, ir tai daryti sąmoningai manipuliuojant komunikacijos elementais, dėl ko žinutės bus teisingiau, tiksliau interpretuojamos, o vizualinis eteris bus mažiau užterštas. Pedagogams tai buvo galimybė atrasti naujus vizualinės komunikacijos integravimo į ugdymo procesą metodus bei, kaip ir moksleiviams, išmokti kritiškiau vertinti supantį vizualinį pasaulį. 

LGDA “Kalbėk vaizdu” projekto ėmėsi atsižvelgdama į tai, kad vizualinė komunikacija šiuo metu sudaro apie 80-90% bendravimo tarp žmonių ir prekių ženklų. Juk vizualioji kultūra ne tik formuoja mūsų estetinį skonį, bet nejučia keičia mūsų supratimą apie pasaulį, darbo metodus ir jiems reikalingus įgūdžius. Šios kompetencijos visame pasaulyje tampa vis svarbesnės kalbant apie santykį su masinėmis žiniasklaidos priemonėmis, heterogenišką žmogaus prigimtį, globalizaciją bei tarpkultūrinį dialogą. Apskritai vizualinis raštingumas tampa būtinu asmens gebėjimu. 

Savo ruožtu vyresniųjų klasių moksleiviai (8-ta ir aukštesnės klasės) yra aktyvūs informacinių technologijų, medijų, socialinių tinklų naudotojai, tačiau jiems kol kas trūksta kritinio mąstymo bei komunikacinių įgūdžių. Pedagogams vizualinės komunikacijos žinios yra būtinos organizuojant mokymosi procesą, tuo tarpu šalies švietimo srities atstovai pastebi, kad vizualaus raštingumo įgūdžiai tarp moksleivių ir mokytojų yra minimalūs.

LGDA vertinimu, mokyklose vizualinis ugdymas, kuomet formuojasi jauno žmogaus savivoka bei pasaulėvoka, suteikia kompetencijas, kurių reikia tolesniam gebėjimui kritiškai vertinti vizualinę informaciją bei remiantis ja, priimti sprendimus ir dalyvauti socialiniame gyvenime. 

Kūrybinės dirbtuvės – tai formatas, kuriame, ugdant tiek komandinį, tiek ir individualų moksleivių darbą, žaismingai ir įdomiai pateikiamos užduotys. Kūrybinių dirbtuvių formatas “Kalbėk vaizdu” projektui pasirinktas dėl to, kad praktinė veikla paprastai labiau įtraukia, rankas įdarbinę mokiniai betarpiškiau sąveikauja su turiniu, atranda asmeninį santykį su juo, geriau atsimena patirtis. Tai gan senai žinoma mokslinė tiesa, kad mokymosi procesas yra daug produktyvesnis, kai teorija yra čia pat pritaikoma praktikoje. 

Projekto metu didesnis dėmesys buvo skirtas ne miestų, o regionų mokykloms. LGDA nuomone, Lietuvos regionuose, mažuose miesteliuose bei kaimuose vizualinio raštingumo edukacija pasitaiko itin retai, todėl projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su regionų mokyklomis bei daugiafunkciais centrais šitaip suteikiant galimybę moksleiviams ir mokytojams mokytis, atrasti bei pagilinti žinias iš profesionalių vizualinės srities žinovų-lektorių.

LGDA tikisi, kad projekte dalyvavę pedagogai įgytas žinias toliau panaudos mokymo organizavimo procese. “Kalbėk vaizdu” dalyvavusiems mokytojams šios dirbtuvės buvo vertingos dėl naujų patirčių ir temų, tad nenuostabu, kad dalis pedagogų įgytas žinias ir užsiėmimų principus ketina taikyti ir dažniau.

Projekto dalyviai

Užsiėmimus-dirbtuves vedė 6 lektorės: Rūta Mickienė, Jūratė Veteikytė, Viktorija Kulešova, Aldona Unikienė, Indraja Raudonikytė, Agnietė Preidytė. “Kalbėk vaizdu” projektui vadovavo LGDA valdybos narys Jonas Liugaila.

Projektas vyko 10-yje Alytaus, Širvintų, Jonavos, Prienų, Švenčionių, Kretingos ir Šilutės rajonų mokyklų, gimnazijų bei daugiafunkcių centrų:
Alytaus r. Butrimonių gimnazija;
Alytaus r. Butrimonių gimnazijos Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcis skyrius;
Širvintų r. Bartkuškio mokykla-daugiafunkcis centras;
Jonavos r. Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro;
Prienų r. Stakliškių gimnazija;
Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija;
Švenčionių r. Švenčionėlių Mindaugo gimnazija;
Kretingos r. Darbėnų gimnazija;
Alytaus r. Ūdrijos pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcis skyrius;
Šilutės r. Vainuto gimnazija.

Apytikslis dalyvių skaičius: 200 mokinių, 20 mokytojų, socialinių ir administracijos darbuotojų.

Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.