„Kalbėk vaizdu“ – abi puses praturtinanti kelionė

2021-07-13

Birželį baigėsi trečią kartą LDA koordinuotas vizualinio raštingumo moksleiviams projektas „Kalbėk vaizdu“, kurio metu daugiau kaip 350 moksleivių iš visos Lietuvos dirbtuvėse su lektoriais nagrinėjo vizualinės komunikacijos teoriją ir plėtojo skirtingus praktinius projektus. Pirmą kartą prie projekto prisijungusios lektorės Violetos Kačinskienės teigimu, tai buvo abi puses apdovanojanti ir praturtinanti partnerystės kelionė, moksleiviams padedanti suprasti, kas slypi už kasdien supančių vaizdų, o lektoriams leidžianti pamatyti profesionalų darbą ateinančios kartos akimis.

Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) kompoziciją ir spalvotyrą, ženklodarą ir vizualinę komunikaciją dėstanti ir įmonėje „Vakarų reklama“ vyr. dizainere dirbanti Violeta savo motyvaciją prisijungti prie „Kalbėk vaizdu“ projekto aiškina kone žodis žodin su oficialiais programos tikslais. Jos manymu, vizualinis raštingumas, vizualinis intelektas ir kritinis mąstymas yra svarbiausios kompetencijos ugdant jaunąją kartą, bet joms šiandien skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Gyvename vaizdų amžiuje, kuriame liaudies pasakas pakeitė „Instagram Stories“, kasdien socialiniuose tinkluose komunikuojama vaizdais. Bet kartu kasdien patenkame į reklamos ir marketingo specialistų paruoštus neurologinius manipuliavimo vaizdais spąstus. Pastarąsias technologijas mažų mažiausiai verta suprasti, mokėti vertinti kritiškai, o galbūt ir mokėti pačiam jas įgalinti“, – sako V. Kačinskienė.

Dėl šių priežasčių moksleiviams Violeta parinko temą apie vaizdu paremtą sprendimo pirkti neurologinę logiką – vaizdo poveikį, vaizdų integraciją reklamoje, kainos dizaino ir produkto dizaino poveikį sprendimui pirkti. Praktinės užduoties metu lektorė imitavo kūrybinės agentūros darbą – gimnazistai iš daržovių kūrė kompozicijas, kurios mūsų akis priverstų gėrėtis formų ir spalvų harmonija, skanauti, pirkti bei atspindėtų maitinimo įstaigos koncepciją. 

„Dėl riboto laiko koncentravausi tik į vieną temą – kaip reklamos, prekės ženklo arba vizualaus vaizdo sukelti lūkesčiai sumodeliuoja subjektyvų skonį ar patirtis, veikia sprendimo pirkti neurologinę logiką. Gimnazistų klausiau, kiek jų socialiniuose tinkluose kelia nuotraukas arba vaizdo įrašus. Iš 11 atsakiusių, 4 gimnazistai pasisako to nedarantys. Vadinasi, turime gimnazistus – socialinės medijos kanalus – kurie, nors ir nesąmoningai, bet vizualų bendravimą laiko savaime suprantamu dalyku. Jaunajai kartai fotografija ir vaizdo įrašų filmavimas – kasdienės komunikacijos technologijos. Dalijimasis vaizdais tapo neatsiejama socialinės medijos patirties dalimi, ir atsižvelgiant į tai, kad socialinės medijos platformos yra svarbiausia jaunimo socialumo vieta, poslinkis link vaizdinės medžiagos neabejotinai reikalauja vizualaus vaizdo komponavimo struktūros ir turinio tapatumo sąsajų kūrimo, vaizdo redagavimo, priėmimo ir poveikio, įprasminimo, iššifravimo ir semantinių reikšmių atpažinimo (vaizdas ne tik kuria prasmę, bet ir dažnai apima kelias reikšmes), pagaliau etikos išmanymo“, – dėsto Violeta.

Pasak jos, bendraujant vaizdais socialinėse medijose yra svarbios keturios kompetencijos: vizualinis raštingumas, technologijų išmanymas, socialinių ir etikos normų išmanymas, savęs pažinimas. 

„Deja, didžioji dauguma neturi tokių žinių, kompetencijų ir įgūdžių – švietimo sistema sutelkia dėmesį tik į technologijų naudojimą mokymosi procese. Virtualus gyvenimas socialinėje medijoje – šviesus ir blizgantis (įspūdingiausios nuotraukos ir geriausios naujienos) – dažniausiai tik siurrealistinė fantazija kuo norime būti. Bet ar tai tikra? Bet ar tai sveika? Ar jaunas žmogus turi pakankamai stiprų kritinį mąstymą, ar atpažįsta vaizdo manipuliacijas? Šiuose procesuose slypi tiek galimybės (Mitchell Stephens teigiamai vertina įvaizdžiu (vaizdu) pagrįstą komunikaciją, kaip būdą iššaukti daugiasluoksnį mąstymą), tiek pavojai (Neil Postman vizualinį posūkį vertina kaip kultūrinę katastrofą)“

– svarsto lektorė.

Jos teigimu, kūrybinės agentūros darbas praktinėje kūrybinių dirbtuvių dalyje buvo imituojamas dėl dviejų priežasčių. Pirma, paskaitos metu dalyviai buvo vartotojų pusėje ir aptarė, kaip reklamos ir marketingo specialistai naudoja įvairias manipuliavimo vaizdu technologijas (profesionaliai sukonstruoti vaizdai padidina ketinimą pirkti produktą, vizualiai patraukli produkto išvaizda sukelia didesnį malonumą jį vartojant), todėl praktinės užduoties metu išbandyta kita barikadų pusė.

„Antra priežastis – bent dalinai susipažinti su dizainu grįsto mąstymo (Design Thinking) metodu (mokyklos valgyklas inovuojant į gimnazistams, o gal ir visam miesteliui patrauklias, sveiko maisto maitinimo įstaigas). Kūrybinės agentūros darbo imitavimas neturėjo tiesioginės intencijos skatinti verslumą, bet, jei tai gimnazistus supažindino su agentūrų veikla, darbo metodais, tai būtų tik dar vienas pliusas“, – sako V. Kačinskienė.

Nustebino branda

Nors Violeta neabejoja, kad moksleiviams trūksta vizualinės komunikacijos teorijos ir praktikos, ją nustebino gimnazistų savarankiškumas ir branda. Pasak jos, abiejų jos lankytų gimnazijų mokiniai praktines užduotis vykdė savarankiškai, iškėlė originalių idėjų, puikiai susitvarkė su verslo ir vizualumo iššūkiais. Violeta norėtų padėkoti ir pedagogams, suteikusiems teisingus dailės ir technologijų valdymo įgūdžius.

„SMK dėstau kompoziciją ir spalvotyrą, ženklodarą ir vizualinę komunikaciją, todėl medžiagos turiu nemažai, tereikėjo adaptuoti, šiek tiek papildyti. Didžiausias iššūkis – kaip atrinkti ir kiek pertvarkyti medžiagą, kad ji būtų įdomi, aktuali ir lengvai suvokiama tiek vienuoliktokui, tiek aštuntokui. Džiaugiuosi, kad gimnazistams labai patiko tema, kad pavyko jiems parodyti naujų vizualinės komunikacijos aspektų. Bet labiausiai džiaugiuosi jų sukurtais darbais, rezultatai pranoko bet kokius lūkesčius. Manau, kad projektas „Kalbėk vaizdu“ – abi puses apdovanojanti ir praturtinanti partnerystės kelionė. Gimnazistų smalsumas, žingeidumas, entuziastingas įsitraukimas ir tikslo siekimas man pačiai suteikė papildomos energijos ir motyvacijos dar labiau gilintis į vizualinės kalbos sąveikas su vaizdais ar per juos“, – sako Violeta.

Ji tvirtina dalyvausianti projekte ir ateityje, nes jis suteikia galimybes moksleiviams plėtoti dizaino srities žinias, vystyti kritinio ir vizualaus mąstymo įgūdžius, kritiškai vertinti vartojimo kultūros tendencijas, praktiškai išbandyti įvairias dizaino veiklos sritis, ugdyti  įvairiapusiškus, bendradarbiaujančius, kūrybingus ateities kūrėjus. Be to, pasak Violetos, tai yra prasmingas, visuomeninis ir kartu adekvačiai atlyginamas darbas. Galiausiai, „Kalbėk vaizdu“ projektas užpildo vizualinių žinių vakuumą ir mažina neigiamas, ne visada teisingos vizualinės komunikacijos socialines pasekmes.

Apie „Kalbėk vaizdu“

„Kalbėk vaizdu“ – LDA nuo 2019 m. rengiamos vizualinio raštingumo dirbtuvės 8-12 klasių moksleiviams, daugiausia – regionuose. Šiemet projekto metu daugiau kaip 350 moksleivių iš 15-os mokyklų ir gimnazijų Vilniaus, Kauno, Anykščių, Panevėžio, Šalčininkų, Jonavos, Alytaus, Šiaulių, Ignalinos ir Utenos rajonuose LDA narių – vizualinės komunikacijos ir dizaino profesionalų – komanda gegužės-birželio mėnesiais surengė 15 skirtingų kūrybinių dirbtuvių.

Skirtingose mokyklose dirbtuvių temas ir užduotis sudarė tokie projektai kaip logotipai, prekės ženklai ir jų kūrimas moksleiviams pažįstamiems ir artimiems objektams, reklaminiai plakatai ir fotokompozicijos maitinimo įstaigoms, asmeninių prekės ženklų kūrimas ar socialinių tinklų įrašų kūrimas siekiant socialinių tikslų.

Kiekvienas dirbtuves sudarė teorinė ir praktinė dalys, o priklausomai nuo dirbtuvių temos, moksleiviai ir mokytojai kartu su lektoriais siekė imituoti šiuolaikinės kūrybos agentūros darbą ir metodus, įskaitant užduočių formulavimą, tikslų analizę, dizainu grįsto mąstymo principus bei statuso ar rezultatų aptarimus (refleksijas).

Dirbtuves moksleiviams ir mokytojams vedė LDA nariai – dizaino profesionalai ir praktikai: Violeta Kačinskienė, Viktorija Kulešova, Vakaris Bernotas, Marius Žalneravičius, Jūratė Veteikytė ir Indraja Raudonikytė.

Projektas „Kalbėk vaizdu“ finansuotas Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Lektoriai už dirbtuves gavo finansinį atlygį.