Vizualinės komunikacijos specialistų atlyginimai: intriguojanti išsilavinimo įtaka

2020-03-26

Vidutinis vizualinės komunikacijos specialistų – grafikos dizainerių, maketuotojų, iliustruotojų, interneto svetainių dizainerių ir kt. – atlyginimas Lietuvoje siekia 1248 EUR po mokesčių, rodo Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) 2019 m. vykdyta apklausa.

Jos duomenimis, didžiausiais vidutiniais atlyginimais rinkoje gali pasidžiaugti naudotojo patirties specialistai (2091 EUR), gerokai lenkiantys meno vadovus (1436 EUR), naudotojo sąsajos kūrėjus (1364 EUR), grafikos dizainerius (1310 EUR), interneto svetainių dizainerius (1300) ir maketuotojus (725 EUR).

Vis dėlto Jonas Liugaila, LGDA valdybos narys, komentuoja, kad daugelis apklausoje dalyvavusių vizualinės komunikacijos kūrėjų turi daugiau kaip vieną kompetenciją, tačiau ir tokiu atveju aiškiai matomi šiuo metu daugiau užsidirbti leidžiantys įgūdžiai.

„Tarkime, vienas žmogus gali darbuotis kaip grafikos dizaineris, meno vadovas, bei naudotojo sąsajos ir naudotojo patirties dizaineris. Taigi greta kitų įgūdžių naudotojo patirties kompetenciją turintys grafikos dizaineriai uždirba daugiausiai – 1673 Eur – arba per 300 EUR daugiau nei šio įgūdžio neturintys kolegos. Kalbant apie kompleksines kompetencijas, verta paminėti ir tai, kad jos būdingesnės vyriškai dizainerių auditorijai. Vyrai taip pat kur kur kas dažniau įvardina ne tik skirtingas kompetencijas, bet ir darbus keliose pozicijose – dėl to vyrai dirba kiek daugiau valandų, tuo iš dalies galima paaiškinti ir vis dar matomą nedidelį atlygio vidurkio skirtumą vyriškos auditorijos naudai“, – tvirtina J. Liugaila.

Vyrai vizualinės komunikacijos specialistai, apklausos duomenimis vidutiniškai uždirba 1284 EUR, o moterys – 1240 EUR. Tai – gerokai mažesnis skirtumas nei užfiksuotas 2017 m. LGDA apklausos metu ir yra geresnis rezultatas nei daugybėje kitų verslo sektorių ar valstybių, tačiau, pasak J. Liugailos, net ir 3% skirtumas, vertinant tą patį atliktą darbą, tebėra nelygybė, o rinka turėtų siekti, kad jos apskritai nebeliktų.

LGDA apklausos duomenis vertinant pagal darboviečių tipą, daugiausiai vidutiniškai uždirba agentūrose dirbantys vizualinės komunikacijos specialistai (1334 EUR), juos seka laisvai samdomi specialistai (1300 EUR), įmonėse (1295 EUR) ir studijose (1171) dirbantys profesionalai, o mažiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas švietimo sektoriuje (778 EUR).

Pasak J. Liugailos, iki pastarųjų savaičių sparčiai besivysčiusi rinka lėmė ir padidėjusį laisvai samdomų specialistų kiekį ir jų augusias pajamas, tam įtakos galėjo turėti ir augantis dizaino kuriamos vertės suvokimas tarp klientų bei dizainerių savivertės kilimas, kuomet jie autonomiškai geba tapti verslo, socialinio ar kultūrinio sektoriaus įmonių partneriai, sprendžiantys specifines problemas. Vis dėlto laisvai samdomi specialistai gali būti ir pažeidžiamiausi ekonominių ar socialinių netikėtumų ir neapibrėžtumų laikais – apklausa ir jos vertinimas darytas dar prieš šiandienos viruso epidemiją.

Viena ryškiausių šios apklausos įžvalgų vis dėlto buvo menkas ryšys tarp išsilavinimo ir atlygio. Pavyzdžiui, apklausa rodo, kad universitetinį bakalauro laipsnį turinčių dizainerių atlygio mediana yra 1251 EUR, neuniversitetinį bakalauro laipsnį turintys vidutiniškai uždirba 22% mažiau, pradėję, bet nebaigę studijų uždirba tik 3% mažiau, o magistro laipsnį turintys, kaip bebūtų keista, uždirba beveik 6% mažiau nei specialistai, turintys universitetinį bakalauro laipsnį.

„Pasitikslinus, o kam visgi išsilavinimas daro įtaką, paaiškėjo, kad magistro laipsnį turintys labiausiai iš visų džiaugiasi tuo, ką daro. Net 46% jų sakosi dirbantys svajonių darbą, o 50% dirba darbą, kuris tenkina. Tuo tarpu beveik 16% nebaigusių studijų sakosi, kad dirbamas darbas jų netenkina, o šiek tiek daugiau kaip 16% neuniversitetinį bakalaurą turinčiųjų ketina keisti darbą. Tai indikatorius, kad aukštensį išsilavinimą turintieji turi ir didesnes galimybes pasirinkti labiau jų savirealizacijos lūkesčius atitinkantį darbą, turėti geresnes sąlygas, nors ekonominės situacijos išsilavinimas itin daug ir nelemia“, – sako J. Liugaila.

Pasak jo, labiausiai, anot apklausos, atlyginimo ir pajamų augimą lėmė kvalifikacijos kėlimas. Pavyzdžiui, 62% respondentų, kurie savo profesiniu augimu rūpinosi aktyviausiai, t.y. dalyvavo įvairiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, lankė konferencijas ir seminarus atlyginimas per metus bent kažkiek augo, o 35% iš jų atlygis kilo daugiau nei dešimtadaliu. Tiems, kurie kvalifikaciją kėlė pasyvesniu būdu, t.y. skaitė profesinius straipsnius, pranešimus stebėjo nuotoliniu būdu ir pan., atlyginimas augo mažiau – 21,8% virš dešimtadalio ir 30,9% iki dešimtadalio. O du trečdaliai respondentų, kuriems atlyginimas nekito, prisipažino ir nekėlę kvalifikacijos.

„Galime pasidžiaugti, kad kvalifikacijos nekeliantys nurodė vos 9,4% respondentų. Populiariausi tarp kvalifikacijos kėlimo būdų yra internetiniai straipsniai, juos pasisakė skaitantys 67,8% dizainerių, bei profesinės knygos (49%). Šis priemonių populiarumas nestebina dėl savo naudojimo patogumo ir neįpareigojimo. Vis tik, kaip minėta aukščiau, tie, kurie aktyvesniais būdais rūpinasi kvalifikacijos kėlimu, gali tikėtis ne tik profesionaliau atlikti savo darbą, bet ir geriau užsidirbti“, – komentuoja J. Liugaila.

Bendras Lietuvos vizualinės komunikacijos specialistų pasitenkinimas savo darbu šiuo metu siekia 77% ir, lyginant su kitų šalių vizualinės komunikacijos profesionalų apklausų rezultatais, yra laikytinas aukštu.

Inforgrafikai Linos Šiškutės