Nerimstantis Lietuvos dizaino laukas: bendruomenė, atsakomybė ir įžūlus optimizmas

2026-02-03

Drąsios idėjos, aukštas profesionalumo lygis ir kolegų iš užsienio dėmesys – dizaino sritis Lietuvoje kaip niekad gyvybinga. Jau 30-uosius veiklos metus skaičiuojanti Lietuvos dizaino asociacija (LDA), vienijanti beveik pustrečio šimto profesionalių dizaino kūrėjų, išsiskiria ypatingu veiklumu: nuo aukščiausio lygio dizainą švenčiančių festivalių iki visuomenės švietimui skirtų renginių ir pilietinės pozicijos išraiškų. Svari tokio aktyvumo priežastis – ypatingas dėmesys vidinių LDA bendruomenės ryšių stiprinimui, narių kūrybinio ir profesinio augimo skatinimui.

Dar didesni didieji festivaliai 

Viena ryškiausių asociacijos veiklos sričių – dizaino ir reklamos kūrybos lauko populiarinimui skirti festivaliai bei apdovanojimai. Kasmet vis labiau augantys, pernai didieji dizaino festivaliai išsiskyrė turinio gausa ir naujais požiūrio į kūrybą aspektais.

„NAPA Baltic“ pakuotės dizaino apdovanojimai, kasmet įvertinantys inovatyviausius ir aukščiausios kokybės pakuotės dizaino sprendimus Baltijos regione, lapkritį vyko jau 10-ąjį kartą. Renginys sutraukė daugybę industrijos profesionalų iš visos Europos, kurie ne tik vertino konkurso dalyvių darbus, bet ir „NAPA Talks“ konferencijos pranešimuose svarstė, kas skiria gerą dizainą nuo išskirtinio. Pasak renginio koordinatorės Edvinos Brazdžionytės, praėjusių metų „NAPA Baltic“ renginyje pradėjo ryškėti svarbus poslinkis dizaino vertinimo suvokime – tokias kategorijas kaip  „gražus“ ar „teisingas“ pradeda keisti gilesni, kritiniai klausimai apie dizaino prasmę, atsakomybę ir poveikį. Organizatoriai pastebi, jog bendrame Europos kontekste Lietuva vis labiau matoma kaip ambicinga, konceptuali ir drąsi dizaino dalyvė. Lietuvių kūrėjų darbai dažnai išsiskiria drąsesniu, pasakojimu grįstu dizainu. Taigi, nors mūsų šalies rinka mažesnė, idėjų lygis ir drąsa konkuruoja su pasaulinio žinomumo dizaino agentūromis. Todėl ir „NAPA Baltic“ apdovanojimų egzistavimas yra toks svarbus – jis ne tik parodo, kad Lietuva tampa aktyvia dizaino dialogo dalyve, bet ir atveria daugiau galimybių Lietuvos kūrėjų veikimui globaliame dizaino lauke, – mintimis dalinasi E. Brazdžionytė.

Į dizaino, reklamos ir komunikacijos kūrėjus orientuotas, vienas didžiausių LDA organizuojamų renginių – kūrybiškumo festivalis „ADC*LT“, pernai išdalino 10 aukso, 15 sidabro ir 18 bronzos apdovanojimų. Jais buvo apdovanoti originaliausi ir paveikiausi Lietuvos dizaino ir reklamos darbai bei jų autoriai. Šių kūrybos barų aktualumą rodo besiplečiantis apdovanojimų kategorijų sąrašas. Praėjusiais metais jis buvo papildytas tokiomis kategorijos kaip: geriausias dirbtinio intelekto panaudojimas, geriausias duomenų panaudojimas, judesio dizainas ir kt. Pasak LDA valdybos nario, „ADC*LT“ festivalio vadovo Adomo Jazdausko, kūrybos laukas nuolat kinta – atsiranda nauji formatai, kanalai ir technologijos, tad festivalis siekia atspindėti tai, kas aktualu dabar, kartu išlaikant aukštą standarto kartelę. Jau antrus metus iš eilės „užkulisinį“ konkurso komisijos darbą galėjo stebėti jaunieji kūrybininkai. Anot A. Jazdausko, tokia patirtis augina naują kartą ne teoriškai, bet praktiškai – matydami, kaip gimsta komisijos sprendimai kūrėjai, dar tik pradedantys profesinį kelią, įgyja aiškesnius standartus ir brandesnį požiūrį, kuriuo gali remtis tolimesnėje savo veikloje.

Ko gero, labiausiai į dizaino svarbos populiarinimą visuomenėje orientuotas metų įvykis – Tarptautinė dizaino diena, kasmet lydima viešų renginių įvairovės: parodų, filmų peržiūrų, ekskursijų, performansų ir kt. Praėjusi Tarptautinė dizaino diena kvietė pažvelgti į kūrybą per se kaip į įžūlaus optimizmo apraišką stabilumo stokojančiame šiuolaikiniame pasaulyje. Šią temą kūryboje įprasminti bandė kviestinių svečių iš užsienio – Yuri Veerman ir Marcin Nowicki – bei Lietuvos jaunųjų dizainerių jungtinė ekspozicija, konceptualizuota ir įgyvendinta beveik savaitę trukusios dizaino rezidencijos metu. Lenkijoje gyvenantis dizaineris, dėmesį telkiantis į tarpdiscipliniškumą ir naująsias technologijas, Marcin Nowicki įžūlaus optimizmo temos analizei nusprendė panaudoti skvarbaus šviesos spindulio metaforą. Rezidencijos metu jis eksperimentavo naudodamas alternatyvią fotografijos techniką – cianotipiją. Iš Nyderlandų atvykęs menininkas ir dizaineris Yuri Veerman, socialinės ir politinės kritikos temas išreiškiantis įvairiomis vizualinėmis ir poetinėmis priemonėmis, įgyvendino žaismingą ir interaktyvų vokalinį performansą. Tai buvo unikalus mūsų sociopolitinio konteksto tyrimas, išreikštas per įvairius Lietuvos ir pasaulio statistinius duomenis. Kūrinį padėjo atlikti profesionalūs Lietuvos operos solistai bei performansą stebėjusi publika.  

Tarptautinės dizaino dienos metu taip pat įvyko 29-asis LDA narių forumas – jo metu asociacija išsirinko naują valdybą ir jos pirmininkę, kuria tapo knygų dizainerė, leidyklos „Alma littera“ kūrybos vadovė bei socialinio dizaino ambasadorė Jurga Želvytė. 

„Atstovaujant Lietuvos dizaino bendruomenei, svarbu nepamiršti, kad mūsų veikla, tikslai ir iniciatyvos skirti ne tik esamiems ar būsimiems nariams, bet ir visai Lietuvos visuomenei. Dar reikia nemažai įdirbio, kad įsitvirtintų supratimas, koks platus yra dizaino laukas. Greta gerai žinomų ženklodaros, reklamos, produkto, interjero dizaino sričių taip pat egzistuoja paslaugų, performatyvus, socialinis, maisto, garso, interaktyvus, tvarios ateities ir kitos dizaino kryptys“ – tolimesne organizacijos veiklos vizija pasidalino naujoji LDA pirmininkė.

Dizaino švietimo sklaida

Viena iš svarbiausių LDA strateginių krypčių išlieka švietimas. Siekdama didinti dizaino švietimo aprėptį, asociacija vykdo ne vieną tęstinį projektą. Pasak LDA valdybos narės Aistės Jakimavičiūtės Bikauskės, visų šių projektų pagrindinis siekis – puoselėti visapusišką dizaino suvokimą visuomenėje, apimantį skirtingas dizaino rūšis, procesus ir poveikį kultūrai, ekonomikai. Praėjusiais metais nuveiktų darbų sąraše ypač išsiskiria dvi iniciatyvos, kurios bus aktyviai plėtojamos ir šiemet, tai – gimnazinių klasių mokiniams skirtas projektas „Kalbėk vaizdu“ bei pernai inicijuotas dizaino žodyno lietuvių kalba parengimas. 

Iki šiol dizaino kalbos ugdymo ir vizualinio raštingumo didinimo projektas „Kalbėk vaizdu“ kasmet pasiekdavo iki 20 mokyklų regionuose. Jo metu dizaino profesionalų vedamose interaktyviose dirbtuvėse 9-12 klasių mokiniai gilindavosi į vizualinės komunikacijos veikimo pagrindus ir mokydavosi per patirtį: kūrė plakatus, šriftus, išbandė kūrybą video formatu. Pasak projekto kuratorės, dizainerės Aurelijos Slapšytės, pernai išryškėjo tokių dirbtuvių poreikis ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams, norintiems įgyti daugiau teorinių žinių apie aktualiausias vizualinės komunikacijos formas. Taigi, šiemet projektą žadami plėsti, ieškant papildomų būdų įtraukti didesnes mokytojų grupes ir aplankant daugiau mokyklų.

Kitas reikšmingas dizaino švietimo projektas – pirmasis dizaino žodynas lietuvių kalba. Poreikis tokiai, įvairių dizaino sričių terminologiją lietuvių kalba apjungiančiai platformai juntamas jau senokai. Švietimo ekspertė, LDA narė Ieva Ščervianinaitė teigia, jog esminis šio projekto tikslas – kad žodynas taptų pagrindine ir nuolat atnaujinama dizaino teorijos ir praktinių pavyzdžių baze, kuria galėtų naudotis visi besidomintys dizaino sritimi. Anot jos, šios platformos pagalba visuomenė galės aiškiau suprasti dizaino srities kompleksiškumą bei sąsajas su kitomis sritimis, o per pateiktus dizaino pavyzdžius ar gerąsias praktikas iš arčiau susipažins su lietuviško dizaino darbais ir pasiekimais. Vieningo dizaino žodyno egzistavimas ne mažiau svarbus ir patiems dizaino lauko dalyviams. Ši platforma taip pat padėtų užtikrinti sklandų tarpusavio bendradarbiavimą tarp dizainerių, užsakovų, studentų ir kitų suinteresuotų asmenų, tiksliai naudojant tas pačias, aktualias sąvokas, – pažymi I. Ščervianinaitė. 

Stipri bendruomenė

Praėję metai LDA nariams taip pat buvo gausūs įvairiomis bendruomenės telkimo ir kompetencijų gerinimo veiklomis. Dalis jų buvo neformalios, paremtos bendru laisvalaikio leidimu ar bendravimu dizaino temomis neoficialioje aplinkoje. Pavyzdžiui, specialiame, Lietuvos dizaino bendruomenei skirtame „Fail Nights“ renginyje lauko profesionalai dalinosi asmeninėmis istorijomis apie patirtas profesines nesėkmes ir šiame procese išmoktas pamokas. Praėjusiais metais gimė ir „Social run“ iniciatyva – improvizuotas LDA narių bėgimo klubas, kurio susibūrimai buvo skirti ne tik aktyviam laiko leidimui drauge, bet ir aktualių dizaino temų aptarimui. Asociacija taip pat organizavo tęstinį renginių ciklą „Neformate“, skirtą bendruomenės narių tinklaveikai. Šie teminiai renginiai turėjo ir kūrybinės praktikos elementą, pavyzdžiui, paskutiniame praėjusių metų „Neformate“ dalyviai mokėsi kaligrafijos. 

Šalia bendruomenės ryšius stiprinančių renginių, LDA taip pat organizavo mokymus, orientuotus į asociacijos narių profesinių įgūdžių gilinimą. Vienas iš tokių buvo seminaras „Tamsieji modeliai šviesiame dizaino pasaulyje“, skirtas tamsiųjų dizaino modelių ir teisinio jų reguliavimo apžvalgai. Bendradarbiaujant su gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ buvo parengti ir įgyvendinti pakuotės perdirbimo gerinimo mokymai. Seminare, skirtame mokesčių temai, buvo apžvelgti svarbiausi su mokesčiais ir laisvai samdomų dizainerių darbo specifika susiję aspektai.

Aktyvaus pilietiškumo iniciatyvos

LDA taip pat aktyviai jungėsi į pilietines iniciatyvas, kurių metu asociacijos nariai išreiškė aiškią pilietinę poziciją ne tik kaip privatūs asmenys, bet ir kaip vieninga kūrybinė sąjunga. Prisijungdama prie kultūros protesto, asociacija suorganizavo dizaino bendruomenės eiseną „Išeitis“, kuri tapo spalio 5 d. protesto dalimi. Eisenos metu jos dalyvius ir praeivius LDA bendruomenė pažindino su įvairiomis dizaino formomis, kvietė pasvarstyti, kaip atrodytų pasaulis be dizaino ir be kultūros, diskutavo apie pilietinę atsakomybę ir aktyvaus dalyvavimo valstybės politiniame gyvenime svarbą. 

Lapkričio mėnesį LDA bendruomenė ir toliau palaikė „Kultūros asamblėjos“ veiklą, prisijungdama prie kultūros bendruomenės streiko ir iniciatyvos „Mes esame kultūra“. Asociacijos nariai neatlygintinai kūrė įvairius dizaino objektus ir kūrinius, kuriuos mainais už simbolinę auką vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išsirinkti „Kultūros kioske“, kuris veikė lapkričio 19-21 dienomis Vinco Kudirkos aikštėje ir Katedros aikštėje. Visos „Kultūros kioske“ surinktos pajamos buvo paaukotos „Kultūros asamblėjai“.

Daugiau informacijos apie Lietuvos dizaino asociacijos veiklą galite rasti: https://www.lda.lt

LDA veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 

Tekstą parengė Gabija Morkūnaitė