Raštingumas. Šį kartą vizualinis
2018-07-16
– „Darant plakatą, reikia apgalvoti daug svarbių detalių. Anksčiau atrodė, kad tiesiog imi ir darai.“ – „Menas ir dizainas yra skirtingi dalykai.“ – „Hierarchijos principą galima panaudoti plakate, norint išryškinti reikiamą informaciją.“ – „Kiekviena prekė turi ženklą, kurį nėra lengva sukurti.“ – tokiais ir panašiais atradimais dalinosi vyresniųjų klasių moksleiviai po dešimtyje Lietuvos kaimo vietovių ir miestelių įsikūrusiuose daugiafunkciuose centruose įvykusių vizualinio raštingumo dirbtuvių.
Lietuvos grafinio dizaino asociacijos inicijuotų dirbtuvių poreikis kilo iš suvokimo, kad skaitmeninių technologijų ir žmonių įpročių įtakojamas vizualinės komunikacijos vaidmuo sparčiai auga. Gebėjimas suvokti ir naudoti vaizdinę medžiagą tampa kritiniu. Vizualinio raštingumo stoką kasdienoje iliustruoja elementarus suvokimas, kad retas iš mūsų sau užduodame klausimus, kuriuos gvildeno dirbtuvių dalyviai: kodėl draudžiamuosiuose kelio ženkluose ant balto fono naudojamos juoda ir raudona spalvos? Kaip sukurti vaizdą, kuris būtų atpažįstamas kitiems, aiškių formų, informatyvus? Kas yra serifas? Kodėl ką nors darant reikia galvoti apie tuos, kuriems daroma? Kodėl socialiniuose tinkluose gerokai dažniau perskaitome vaizdu iliustruotas žinutes nei bevaizdes? Kiek kartų greičiau suvokiame vaizdą nei tekstą?
Vizualinio raštingumo stoka suprantama, o jo poreikį diktuoja besikeičianti aplinka, tačiau dėmesys rašytinės komunikacijos interpretavimui, suvokimui ir kūrimui bendrojo lavinimo programose, kuriose net nėra minima tokia sąvoka, kaip „vizualinis raštingumas“, vadovėliuose ir aplamai visame ugdymo turinyje vis dar yra gerokai didesnis, nei vizualinei komunikacijai. Būtent šių spragų užpildymui buvo skirtos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu moksleiviai ir mokytojai susipažino su jų aplinkoje esamų vizualinės komunikacijos priemonių (kelio ženklų ir reklaminių plakatų) apipavidalinimo sprendimų priežastingumais, tipografiniais, kaligrafiniais, spalvų kodavimo ir atpažinimo, ženklodaros, asociatyvaus mąstymo subtilumais, praktiškai patyrė dizaino procesą kurdami pakuotes, plakatus, asmeninius logotipus, išbandė įvairias kūrybines metodikas.
Dirbtuvės buvo skirtos vyresniųjų klasių moksleiviams, kurie yra aktyvūs informacinių technologijų, medijų, socialinių tinklų naudotojai, siekiant stiprinti kritinio mąstymo ir komunikacinius įgūdžius.
Visose dirbtuvėse dalyvavo apie 160 moksleivių ir apie 20 mokytojų, jas vedė Lietuvos grafinio dizaino asociacijos nariai, profesionalūs dizaineriai Laimutė Varkalaitė, Irena Kalėdienė, Gabija Platukytė, Greta Bernotaitė ir projekto iniciatorius Jonas Liugaila.
Dirbtuvės vyko Elektrėnų sav. Semeliškių gimnazijoje Beižionių daugiafunkciame skyriuje, Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio mokykloje-daugiafunkciame centre, Jonavos r. Žeimių mokykloje-daugiafunkciame centre, Kaišiadorių r. Paparčių mokykloje-daugiafunkciame centre, Šėtos gimnazijos skyriaus-Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkciame centre, Raseinių r. Ilgižių mokykloje-daugiafunkciame centre, Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykloje-daugiafunkciame centre, Šakių raj. Plokščių mokykloje–daugiafunkciame centre, Širvintų r. Bartkuškio mokykloje-daugiafunkciame centre ir Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje-daugiafunkciame centre.
Projektas dalinai finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Tags: Vizualinis raštingumas