Prof. Aušros Lisauskienės įspūdžiai iš konferencijos „TYPO Character BERLIN 2015“
2015-05-31
Gegužės 21-23 d. Berlyne vyko „TYPO Character BERLIN 2015“ konferencija, kurioje lankėsi LGDA nariai prof. Audrius Klimas, prof. Aušra Lisauskienė ir doc. Robertas Jucaitis. Žemiau skaitykite VDA Grafinio dizaino katedros vedėjos A. Lisauskienės įspūdžius iš konferencijos.
„TYPO Character BERLIN 2015“ – viena didžiausių komercinių dizaino ir tipografikos konferencijų Europoje, organizuojama nuo 1995 metų, o nuo 2011 metų pastoviai vyksta Londone ir San Franciske. Smagu, kad lankydamiesi pirmą kartą patekome į jubiliejinę – 20-ąją konferenciją. TYPO BERLIN siela – vokiečių grafinio dizaino guru Erik Spiekermann, visiems gerai žinomas kaip vienas iš „MetaDesign“, „FontShop“ „EdenSpiekermann“ steigėjų, apdovanotas visais garbingiausias Vokietijos ir įvairių pasaulinių šrifto dizaino asociacijų apdovanojimais. 2015 metų konferencijos tema – charakteriai, suvokiami įvairiausiais aspektais – nuo „šrifto charakterio“ iki asmens ar produkto/paslaugos charakterio.
Neveltui pristatydami konferenciją rengėjai teigė, kad pokyčiai yra labiausiai motyvuojantis faktorius pasaulyje. Organizatoriai tikėjosi, kad daugiau nei 60 dizaino, komunikacijos, tipografikos ir filosofijos ekspertų pateiks strategijas kaip iš esmės pakeisti paviršutiniškumo kultūrą. Šie pažadai ir paskatino apsilankyti konferencijoje kartu su VDA rektoriumi prof. Audriumi Klimu, Grafinio dizaino katedros doc. Robertu Jucaičiu bei 1500 konferencijos dalyvių, juolab, kad mūsų taip mėgstama ATyPI konferencija, skirta tipografikos profesionalams, 2015 metais vyksta per toli – Brazilijoje.
I DIENA
Kelionės pradžia nežadėjo nieko gero, mums išvykstant streikavo Berlyno S banas. Nieko asmeniško – žmonės kovoja už savo teises, geresnius atlyginimus, trumpesnę darbo dieną… bet mūsų pasirinktieji apartamentai buvo vakarinėje Berlyno pusėje, gana toli nuo centro, tad vietoje numatytų 15 ar 20 min. kelionė iki konferencijos vietos truko dvigubai ilgiau.
Visos konferencijos Berlyne vyko tose pačiose patalpose – Pasaulio kultūrų rūmuose, kurių erdvės gana gerai pritaikytos tokio mastelio konferencijoms: vienu metu keturiose zonose vyko po keturis skirtingus renginius ir buvo galima rinktis ką tuo metu nori klausyti ar veikti. Pirmojoje – didžiausioje salėje vyko konferencijos keynote speaker‘ių pranešimai, daugiausia apie individualias patirtis plačiąja grafinio dizaino prasme. Antrojoje erdvėje daugiausiai buvo pristatomi pranešimai, tiesiogiai susiję su šrifto ir grafiniu dizainu. Trečioji erdvė buvo skirta nedidelių projektų pristatymui, kūrybinių dirbtuvių rezultatų analizei ir kitiems renginiams. Ketvirtoji erdvė hole – įvairioms kūrybinėms dirbtuvėms, kurias pravedė ir jauni, ir patyrę dizaineriai bei kaligrafai. Prie šios erdvės visas tris konferencijos dienas buvo nutįsusi ilga eilė žmonių, norinčių sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Jeigu pirmosios dvi erdvės buvo skirtos tik konferencijos dalyviams, tai dvi pastarosios buvo atviros visiems norintiems susipažinti, išklausyti, sudalyvauti. Taip pat buvo dar dvi papildomos erdvės – pirmo aukšto hole buvo prekiaujama knygomis, o pusrūsyje – vykdomi įvairūs eksperimentiniai projektai, bendraujama, dalinama promo medžiaga.
Pirmąją dieną pavyko išklausyti Jan Sava pranešimą apie dizaino dialektiką meno filosofijos kontekste. Pranešimas nesužavėjo, bet ir nenuvylė – tiesiog tapo aišku, kad konferencijoje bus kalbama apie grafinį ir tipografinį dizainą holistiniu aspektu – apie kūrėją, kūrybos procesą, kultūrinę aplinką, užsakovus ir aišku apie dizaino objektus: šrifto dizainą, identitetus, rinkimines reklamines kampanijas ir kt. Antrasis pranešimas buvo Joan François Porchez – vieno iš garsiausių Prancūzijos šrifto dizainerių, kūrusio displėjinį šrifto dizainą Paryžiaus transporto sistemai. Jis pristatė darbo su užsakovais virtuvę ir asmeninį požiūrį, kad užsakovo reikia klausti ne kuris variantas patinka, bet kurį variantą iš dviejų renkasi. Jo užsakovai tikrai įspūdingi – Yves Saint Laurent, Louis Vuitton ir t.t. Kita pranešėja Sofie Beier nagrinėjo skirtingų „šriftų charakterius“, jų priskyrimą vienai ar kitai grupei, analizavo šriftų suvokimo procesą, serifinių ir neserifinių šriftų skaitymo efektyvumo rodiklius. Pranešimo pabaigoje pateikė įdomų istorinį dokumentą, kuriame nacionalsocialistai pranešė, kad „<…> taip vadinamas gotikinis šriftas netinka naudojimui, nes jį sudaro schwabacher-žydiškos raidės <…>“. Įdomų terminą „dizainas laimei“ pristatė Georgas Zisiadis – jo dizaino objektai-renginiai skirti priversti žmones juoktis. Paskutinėje prezentacijos buvo pristatyta humanistinis robotas Myon, su kuriuo pertraukos metu buvo galima pabendrauti „gyvai“.
II DIENA
Antrąją dieną prezentacijų maratoną pradėjo nei kiek ne mažesnė šrifto dizaino žvaigždė iš Olandijos – Luc de Groot. Smagiai pasišaipydamas iš savo pavardės (oland. de groot – didysis) pristatė istorinių personų, turėjusių prie savo vardo prierašą „didysis“ laikotarpių šriftus.
Kelionės vidurys irgi nežadėjo nieko gero – pietų metu pasiekė liūdna žinia, kad „Air Lituanica“ nuo 2015 05 22 sustabdė savo veiklą ir nutraukė skrydžius, o keleiviais, esančiais užsienyje, pažadėjo pasirūpinti. Mūsų bilietai atgal į Vilnių buvo 2015 05 24, o visi telefonai, kuriais mėginome skambinti, siekiant išsiaiškinti, kaip mumis bus pasirūpinta – visą laiką buvo užimti. Neliko nieko kito, kaip tik skubiai pirkti bilietus kelionei iš Berlyno į Vilnių autobusu…
Po pietų pavyko išklausyti dar keletą pranešimų. Vienas iš man įdomesnių antros dienos pranešimų buvo Peter Bilak pasakojimas apie programą, (kurią susivienijusios sukūrė „mažosios“ šrifto kompanijos (21) ir daugybė individualiai dirbančių dizainerių), leidžiančią už tam tikrą mokestį laikinai naudoti-išsinuomoti tam tikrą šriftą. Tokia antipiratinė programa tikrai gali padėti apsaugoti jų intelektinį turtą, juolab, kad patikėjus savo šriftus tokioms didžiosioms šriftų kompanijoms kaip „Font Shop“ ar „Linotype“, prarandama nemaža dalis pelno. Vienas garsiausių dizaino srities knygų leidėjų – Bertram Schmidt-Friderichs, meilę šrifto charakteriams paveldėjo iš savo tėvo – „Verlag Hermann Schmidt Mainz“ sąvininko. Kiti pranešimai buvo nemažiau įdomūs. Su nekantrumu laukėme ir tikėjomės, kad trečiąją dieną Erik Spiekermann ištrauks „triušį iš skrybėlės“. Ir ne veltui.
III DIENA
Šeštadienį, paskutiniąją konferencijos dieną beveik visi pranešimai buvo tiesiog puikūs. Prezentacijų meistras, charizmatiška asmenybė Aaron James Draplin pristatė savo profesinį charakterį formavusią karjerą ir darbą JAV prezidento Obamos reklaminėje kompanijoje. Sužavėti konferencijos dalyviai pirko plakatus su jo parašu (vieną bus galima pamatyti VDA Grafinio dizaino katedroje). Josh Higgins kalbėjo apie vadovavimą dizainerių komandai antrųjų Obamos rinkimų metu, kuriuose didelis dėmesys buvo skirta socialinėms medijoms. Po pietų diskusijoje apie dizaino svarbą dalyvavo Konstantin Grcic, Mateo Kries ir Erik Spiekermann. Šarmingasis Erik Kessels pasidalino ir reklamos agentūros „KesselsKramer“ darbais ir savo meniniais projektais. Francesco Franchi pristatė naująją, infografika grįsto italų žurnalo „IL“ koncepciją ir žinių vizualizavimo būdus.
Vakare visi konferencijos dalyviai susirinko į Gala dinner, laimei nebuvome per daug pasipuošę – čia mūsų laukė didelis apleistas pastatas, kuriame kartu su mumis linksminosi ir kiti lankytojai. Mes pranašesni buvome tik tuo, kad gavome į perpjautą bandelę įdėtą kiaulienos kepsnį su garstyčiomis… Tiesa, per vakarienę smagiai pasišnekučiavome su Erik Kessels.
Kelionės pabaiga irgi buvo ne pati linksmiausia – laukė 14 val. kelyje. Buvo laiko pagalvoti, apibendrinti informaciją ir paversti ją profesinėmis žiniomis. Konferencija įdomi, bet labai brangi. Daugelis pranešimų buvo įrašyti ir už tam tikrą mokestį juos būtų galima pamatyti online. Ar važiuočiau į tokią konferenciją kitais metais? Tikriausiai ne, greičiausiai tik po kelių metų.
Teksto ir fotografijų autorė Aušra Lisauskienė
Tags: Audrius Klimas, Aušra Lisauskienė, Erik Spiekermann, Robertas Jucaitis, Typo Berlin, VDA
