Metai dizaine: Viskas, ką reikia žinoti apie dizaino aktualijas Lietuvoje
2020-03-12
Pastarieji metai Lietuvos dizaino bendruomenei buvo įsimintini, o kuo – atskleidžiama šioje metų apžvalgoje. Tačiau jau galima išduoti, kad įsimintini jie buvo ne tik dėl pasaulinių įvertinimų, šalies dizaino lauko pripažinimo tarptautinėse organizacijose ar kūrėjus vienijančių renginių skaičiaus augimo. Pastarieji metai svarbūs ir tuo, kad jie žymi brandžios dizaino politikos startą Lietuvoje.
Situacija pasikeitė dizaino naudai
Lietuviškas dizainas per pastaruosius metus ne tik pasižymėjo kokybiniu šuoliu, bet pagaliau apie jį imta aktyviau kalbėti ir politiniuose sluoksniuose.
2019 metus netgi galima laikyti brandžios dizaino politikos pradžia Lietuvoje. Savo veiklą pradėjo Lietuvos dizaino taryba, suformuota prie Kultūros ministerijos.
„Dizaino tarybos įsteigimas yra istorinis įvykis ir rodo Lietuvos politinės aplinkos brandą“, – teigia Lietuvos dizaino tarybos pirmininkė, asociacijos „Dizaino forumas“ ir Europos dizaino asociacijų biuro (BEDA) valdybos narė Audronė Drungilaitė.
Dar vienas svarbus žingsnis sėkmingos šalies dizaino politikos link buvo žengtas praėjusį rudenį ISM Inovacijų bazėje, kuomet akademinės bendruomenės nariai, verslo atstovai ir dizaineriai išgrynino Lietuvos dizaino biuro (LDB) būtinybę ir koncepciją. Tačiau, ar šis biuras liks tik popieriuose – parodys ateinantys metai.
Vis dėlto akivaizdu, kad dizaino klausimai gauna daugiau dėmesio ne tik Lietuvoje. Šalies kūrėjai vis labiau įsitraukia ir į tarptautinę dizaino bendruomenę.
Įvykis, kuris ryškiai ir didelėmis raidėmis įsirašė į Lietuvos dizaino istoriją – narystė kūrybos mohikanus vienijančioje organizacijoje ADCE (Art Directors Club of Europe). Prie jos prisijungė vizualinių komunikacijų dizaino lauko dalyvius vienijanti Lietuvos grafinio dizaino asociacija (LGDA), o pirmajame susitikime ją atstovavo dizaineris, LGDA narys Martynas Birškys.
„Ši narystė padidins Lietuvos matomumą dizaino pasaulyje, užmegs naujų ryšių bei padės semtis žinių ir patirties iš jau visame pasaulyje vertinamų kūrėjų“, – sako M. Birškys ir priduria, kad tik laiko klausimas, kol lietuviai pristatys savo inovatoriškas idėjas ADCE publikai.
Beje, pasak LGDA pirmininko Algirdo Oranto, šviežias ir maištaujantis, žaismingomis detalėmis ir netikėtomis emocijomis pasižymintis lietuviškas dizainas pats po truputį tampa atpažįstamas ir svetur, o jo kūrėjams yra patikimi ne tik dideli projektai, bet ir svarbios pozicijos tarptautinėse organizacijose.
Įvairiais apdovanojimais įvertintas dizaineris Jonas Liugaila pernai tapo Tarptautinės dizaino tarybos ico-D (International Council of Design) valdybos nariu, o Lietuvai nusipelnęs dizaineris Gediminas Lašas – šios organizacijos audito komiteto pirmininku.
Tuo tarpu kitas LGDA narys, dizaineris ir meno vadovas – Justinas Kiaulekis – kūrybos pasaulyje žinomas Younique slapyvardžiu, tapo prestižinės „Awwwards“ platformos, kasdien publikuojančios ir vertinančios skaitmeninį dizainą, pagrindinės vertinimo komisijos nariu.
Ir jeigu dar 2014 m., tarptautinėje Londone vykusioje dizaino vadybos konferencijoje, kur buvo pristatomas Europos dizaino politikos tyrimas, apžvelgiant Lietuvos dizaino lauko situaciją, informaciją už lietuvius buvo pateikę latviai (nes tyrimo autoriams tiesiog nepavyko susisiekti su Lietuvos institucijomis), tai akivaizdu, kad ši situacija per nepilnus 6 metus stipriai pasikeitė.
Žmonės Lietuvoje kaip niekad domisi dizainu
Nesunku pastebėti, kaip sparčiai auga dizaino svarba kasdieniame gyvenime. Sulig tuo atsiranda ne tik daugiau gerai vertinamų darbų ir pačių kūrėjų, tačiau ir su šia tema susijusių renginių. O pastaruosiuose lankosi ne tik šios industrijos socialinis ratas, bet ir su dizainu tiesiogiai nesusiję savo srities profesionalai.
Praktika rodo, kad vis daugiau Lietuvos įmonių, norinčių sėkmingai konkuruoti ar plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, turi investuoti į dizainą. Tačiau pirmiausia jį turi suprasti ir įmonės vadovai, ir rinkodaros specialistai, ir kiti sprendimų priėmėjai, o tai jiems padeda daryti patys save geriau pažinę dizaineriai.
„Didėjantis poreikis suprasti ir sekti dizaino tendencijas ateina ir iš aplinkinių sričių, todėl jau inicijavome kelis papildomus projektus – kūrybinius turus po studijas ir leidinį „Nuogas dizainas“, kuriame apnuoginame skirtingus Lietuvos dizaino projektus ir už jų slypinčius procesus“, – pasakoja LGDA pirmininkas A. Orantas.
Leidinys „Nuogas dizainas“ supažindina ne tik su dizaino vaisiais, bet ir su visa darbo eiga. Tuo tarpu kitas dizaino bendruomenei svarbus įvykis – Kūrybiniai turai – atvėrė dar daugiau durų norintiems pamatyti, kaip gimsta dizainas. Atvirų dizainerių, reklamos kūrėjų ir menininkų studijų slenksčius mynė daugybė interesantų, o tai – ženklas, kad tokie turai privalo vykti ir šiemet.
Atskiro paminėjimo verti dizaino studijos „Andstudio“ organizuojami „Creative scouting“ vakarai, kurie buria iliustratorius, kūrybininkus, animatorius, režisierius, rinkodaros ir kitų sričių specialistus. Tokios iniciatyvos prisideda ne tik prie dizaino bendruomenės kūrimo, bet ir jos atvirumo kitoms industrijoms.
Galiausiai plačiosios publikos susidomėjimas dizainu kasmet triumfuoja „NAPA Baltic“ apdovanojimuose ir metai iš metų pilnutėlėje konferencijoje apie naujausias pakuočių tendencijas „NAPA Talks“.
Tiesa, po pastarojo renginio vienas dalykas paspaudė nerimo natą – tvarumo aspekto trūkumas: „Įvertinę „NAPA Baltic“ konkursui pateiktus darbus ir laimėtojus, stebimės, kad į mūsų regioną kiek vėluoja tvaresnių ir ekologiškesnių pakuočių tendencijų vėjai, todėl šių metų konkursui jau svarstome įvesti papildomą vertinimo kriterijų, kuris aktualizuos tvarumą“, – pastebi A. Orantas ir tikisi, kad 2020 m. ir šių dienų aktualijos pataisys šią situaciją.
Juolab, kad atsiranda vis daugiau informacijos ir įvykių, skatinančių tvarų mąstymą bei dizainą. ES vykdoma konferencija „EcoDesign Circle“ pernai kvietė Lietuvos dizaino bendruomenę sustiprinti žinias apie ekologiją.
Tvarumas ir ekologiškumas, kartu su inovatyvumu ir funkcionalumu, taip pat yra svarbiausi kriterijai ir kasmetiniuose „Gero dizaino“ apdovanojimuose. Beje, pastarieji pernai sulaukė net 250 dalyvių paraiškų! O tarp pirmos vietos laimėtojų – Simonas Milišauskas, sukūręs „Chrono“ amputuotų rankos pirštų protezų koncepciją. Už tai jis taip pat pelnė ir 2019 m. VDA „Dizaino inovacijų centro“ rengiamo konkurso pagrindinį „Jaunojo dizainerio prizą“ bei tapo vienu ryškiausių naujų vardų Lietuvos dizaino lauke.
Užsienyje – iš kuklių stebėtojų – į matomus kūrėjus
Nors brandžią ir nuoseklią Lietuvos dizaino politiką imta kurti tik prieš nepilnus metus, bene prestižiškiausias „Red Dot: Best of the best“ apdovanojimas pernai buvo įteiktas ne kam kitam, o lietuvei Agnei Dautartaitei Krutulei už meno albumo „Memorabilia“ apipavidalinimą.
Šis laimėjimas tik įrodo, kad Lietuvoje kuriamas dizainas pasauliniame kontekste gali būti labai konkurencingas ir jau dabar reprezentuoja itin aukštą lygį.
Tiesa, per pastaruosius metus ir daugiau lietuvių buvo matomi svetur. Ypatingo dėmesio susilaukė Vilniaus dailės akademijos doktoranto Sigito Gužausko eksperimentinis projektas „Gyvasis žemėlapis“, vaizduojantis klimato kaitą. Jis buvo pristatytas bene žymiausiame dizaino įvykyje Olandijoje – dizaino bienalėje Bredoje.
Taip pat tokie projektai, kaip „Andstudio“ inicijuota studijų apsikeitimo programa, atvėrė dar daugiau galimybių bendriems projektams su užsieniu. Pernai Florencijoje įsikūrusi grafinio dizaino studija „Muttnik“ buvo persikėlusi į Vilnių, o „Andstudio“ – į Italiją:
„Visų pirma, tai buvo geriausia mums nutikusi komandos ugdymo ir bendradarbiavimo patirtis. Taip pat projekto metu turėjome džiaugsmo susitikti ir rankas paspausti daugybei savo srities profesionalų, radome bendrų sąlyčio taškų su viena italų eksperimentine skaitmenine agentūra. Florencija – mažas miestas, bet bendruomenė ten susivienijusi, nuolat šneka ir bendradarbiauja. Tai įkvepia!“,– pasakoja „Andstudio“ partneris ir strategas Augustinas Paukštė.
Paminėjimo verti ir dizaino istorikės Karolinos Jakaitės knygos „Šaltojo karo kapsulė: Lietuvių dizainas Londone 1968“, bei Danieliaus Samulevič ir LGDA narės Gulnaros Galiachmetovos 3D albumo „Iškilioji Lietuva 1860–1918“ pristatymai. Vietos kūrėjai vis dažniau imasi pažvelgti į mūsų istorijos palikimą pasauliniame kontekste ir kita spalva paryškinti jame slypintį potencialą.
Taip pat jie kuria pridėtinę vertę ir pasauliniu mastu. Vienas geriausių praėjusių metų pavyzdžių – leidinio apie šiuolaikinę tipografiką „X, Y, Z“ pristatymas. Tai – pirmasis Lietuvoje profesionaliai parengtas dvikalbis leidinys apie apie šiuolaikinę tipografiką.
Galiausiai Lietuvos dizaino ateitis priklauso ne tik nuo dabartinių meistrų ar formuojamos politikos, bet ir nuo jaunųjų dizaino kūrėjų ir jų pasaulėžiūros. Būtent dėl to LGDA tęsia dar vieną iniciatyvą – supažindinti vyresnių klasių moksleivius su grafiniu dizainu. Jau įvyko antrosios vizualinio raštingumo kūrybinės dirbtuvės „Kalbėk vaizdu“, kurios, tikėtina, turės tęsinį ir šiemet.
Belieka su nekantrumu laukti, ką į mūsų šalies dizainą atneš šie, 2020 metai!
Straipsnį parengė LGDA, teksto autorė Inga Norkė
